Branduolinis renesansas: ką investuotojams žada branduolinės energetikos atgimimas?

Kylantis susidomėjimas branduoline energetika

Per pastaruosius kelerius metus viešojoje erdvėje padaugėjo antraščių apie branduolinį renesansą – branduolinės energetikos atgimimą. Tiek visuomenės, tiek politiniu lygmeniu susidomėjimas branduoline energetika reikšmingai išaugo dėl kelių pagrindinių priežasčių:

• Karas Ukrainoje sukėlė energetikos krizę ir paskatino diskusijas tarp Vakarų pasaulio valstybių apie energetinę nepriklausomybę, kuri galėtų būti pasiekta pasitelkiant branduolinę energetiką.

• 2022 m. kovo 9 d. Europos Komisija priėmė „Komisijos deleguotąjį reglamentą (EU) 2022/1214“, kuriame numatoma branduolinę energetiką priskirti prie tvarių investicijų ir pripažįstama, kad branduolinė energetika gali prisidėti prie ES ekonomikos dekarbonizacijos.

• Auga vystomų mažųjų modulinių reaktorių (angl. Small Modular Reactor – SMR) technologinis pranašumas.

• Ryškėja atsinaujinančiosios energetikos sisteminiai trūkumai.

Valstybių aktyvumas branduolinės energetikos sektoriuje akivaizdus – per pastaruosius kelerius metus išaugo pranešimų skaičius apie atominių elektrinių atnaujinimus, veikimo laikotarpio pratęsimus arba naujų reaktorių statybas. Pavyzdžiui, 2022 m. Prancūzija pranešė apie planus iš naujo paleisti 32 reaktorius ir statyti 14 naujų branduolinių reaktorių, Jungtinė Karalystė – apie 8 naujų reaktorių statybos planus, o Japonija inicijavo 10 po Fukušimos atominės elektrinės avarijos išjungtų reaktorių kartotinį paleidimą.

Išskirti verta Kinija, kuri yra patvirtinusi planus statyti 45 naujus reaktorius. Šiuo metu pasaulyje veikia apie 440 branduolinių reaktorių, taip pat yra patvirtinti 100 naujų reaktorių statybos planai, apie 300 naujų reaktorių siūlymai svarstomi.

Urano rinka – struktūrinis deficitas

Kita vertus, urano rinka išgyvena pasiūlos nuosmukį ir patiria struktūrinį deficitą nuo 2018 m. Po 2011 m. Fukušimos avarijos bendras sentimentas branduolinės energetikos atžvilgiu tapo negatyvus – Japonija ir Vokietija įsipareigojo uždaryti visus branduolinius reaktorius. Kritusi paklausa reaktorius prižiūrinčioms įmonėms leido sukaupti dideles urano atsargas, o žaliavos kaina per penkerius metus nukrito nuo 70 iki 18 JAV dolerių. Stipriai nusmukusi urano kaina lėmė mažesnes investicijas į naujų projektų plėtrą, o urano gavybos įmonės laikinai uždarė dalį kasyklų.

Nuo 2018 m. urano suvartojimas kismet viršijo sumažėjusį iškasamo urano kiekį. Skirtumas buvo padengiamas antrine pasiūla iš perdirbimo ir sukauptų įmonių atsargų, kurios šiuo metu yra susitraukusios iki kritinio lygio. Pastarąjį kartą, kai panaši situacija buvo susidariusi 2006–2007 m., fizinio urano kaina išgyveno stiprų augimą ir pakilo iki 136 JAV dolerių.

Tokiomis rinkos aplinkybėmis buvo sudarytos sąlygos tam, ką dalis investuotojų vadina „dešimtmečio fundamentalia investicija“. Šiuo metu urano kaina neatidėliotinų sandorių rinkoje siekia apie 80 JAV dolerių už svarą (0,454 kg) ir nuo metų pradžios yra išaugusi apie 50 proc., o nuo 2020 m. – apie 236 proc. Tiesa, pati urano rinka yra palyginti nedidelė – 33 pagrindinių urano įmonių bendra rinkos kapitalizacija siekia tik apie 55,42 mlrd. JAV dolerių.

Pagrindiniai rinkos žaidėjai

Įmones ar struktūras, susijusias su urano kasyba, galima skirstyti į penkias kategorijas: diversifikuoti kasėjai, kurie užsiima kelių skirtingų žaliavų kasyba („BHP Group“); nebiržinės įmonės („Orano“, „Rosatom“); biržiniai kasėjai („Cameco“ – CCJ, „Kazatomprom“ – KAP); biržiniai urano projektų plėtotojai ir telkinių ieškotojai („Nexgen Energy“ – NXE); ETF ir patikos fondai.

Vieni populiariausių pasirinkimų tarp investuotojų – didžiausios urano gavėjos Kazachstano „Kazatomprom“ ir Kanados „Cameco“, kurios tarp biržinių įmonių šią dieną yra kone vienintelės, užsiimančios didelio masto kasyba. Tiesa, dalis investuotojų skeptiškai vertina „Kazatomprom“ dėl jos bendrų įmonių su Rusijos „Rosatom“.

Be šių industrijos vedlių, investuotojai gali rinktis iš kelių įmonių, kurios vykdo urano kasybą mažais mastais, ir gausos įmonių, kurios dar tik rengia urano kasybos projektus. Tiesa, neseniai buvo sukurti keli urano kainą arba urano įmonių akcijų kainas sekantys biržoje prekiaujami fondai, kurie prisidėjo prie apyvartos ir likvidumo išaugimo: didžiausio urano kainą sekančio fondo „Sprott Physical Uranium Trust“ GAV vertė siekia 4,64 mlrd. JAV dolerių.

Inovatyvių SMR reaktorių perspektyva

Galiausiai būtina pabrėžti branduolinės energetikos pažangą plėtojant mažuosius modulinius reaktorius (SMR), kurie nuo konvekcinių skiriasi savo dydžiu ir galingumu. SMR galingumas siekia iki 300 MWe, o įprasto reaktoriaus – apie 700–1000 MWe. Ekspertai išskiria, kad šių reaktorių pranašumai gali būti saugumas, mažesni kaštai, efektyvus kuro panaudojimas ir lankstumas (diskutuojama, kad SMR reaktoriai gali būti naudojami uždaromose anglies šiluminėse elektrinėse).

JAV, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Kanada ir dauguma šalių jau yra paskyrusios atskiras investicijas siekdamos plėtoti SMR technologiją, o, pavyzdžiui, Rumunija jau šiomis dienomis tiria SMR reaktorių pritaikymą elektros tinklų infrastruktūroje. Kol kas ši industrija yra labai jauna ir dėl lyderio vaidmens varžosi tokios įmonės kaip „Hitachi“, „Rolls-Royce“, BWXT, „Westinghouse“ ir Billo Gateso bendrovė „Terra Power“.

Apibendrinant galima teigti, kad švarios energijos šaltiniu pripažinta branduolinė energetika gali tapti ne tik laikinu sprendimu reaguojant į energetikos krizę, tačiau ir ilgalaike alternatyva iškastiniam kurui deginti. Vertinant dabartinę situaciją, tikėtina, kad susidomėjimas branduoline energetika augs, o uraną kasančių įmonių akcijos pateks po investuotojų didinamuoju stiklu.

„Orion Securities“ kapitalo rinkų komanda yra sukaupusi ilgametę patirtį investavime ir portfelių valdyme, nuo 1993 m. aktyviai stebėdama, analizuodama karščiausias rinkos tendencijas ir pateikdama Lietuvos investuotojams naudingų įžvalgų.

Vis dėl to, rinkos efektyvumas ir makroekonominės situacijos gali keistis kiekvieną dieną, todėl analitikų ir rinkos lūkesčiai gali svyruoti, „Orion Securities“ komanda norėdama palaikyti investuotojų susidomėjimą rinkomis, kviečia kiekvieną skaitytoją prisijungti prie „Telegram“ grupės „Orion: Investor Pulse“. Dėl detalesnės informacijos rašykite cm@orion.lt

Primename, kad tai nėra pasiūlymas pirkti, parduoti ar laikyti šiame straipsnyje paminėtus vertybinius popierius ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindu ar dalimi.

Susiję straipsniai ir informacija:

– Įmonių apžvalgos
– 2023: Pirmojo ketvirčio įmonių rezultatų apžvalga
– 2023: Antrojo ketvirčio įmonių rezultatų apžvalga
– 2023: Trečiojo ketvirčio įmonių rezultatų apžvalga

Gaukite rinkų naujienas į savo pašto dėžutę

Mūsų kapitalo rinkų komanda kiekvieną pirmadienį paruošia svarbiausių rinkos naujienų apžvalgą. Norite gauti šias naujienas į savo pašto dėžutę? Prenumeruokite čia.