Susisiekite
+370 5 249 82 72
[contact-form-7 404 "Not Found"]

Jūsų žinutę gavome.
Netrukus su Jumis susisieksime.




Besikeičiantis investavimo ir verslo pasaulis: ko siekia Y karta?

Sakoma, jog per šį dešimtmetį net 12 trilijonų JAV dolerių paveldėjimo būdu pereis į naujos – jaunosios – kartos rankas. Vien šiais metais šis skaičius turėtų viršyti 760 milijardų JAV dolerių. Ir tai – tik Amerikos rinkoje. Kad ir kaip beskaičiuotumėme, tai vienareikšmiškai yra didžiausias turto perleidimas istorijoje.

Dešimtmečiai veja vienas kitą, o kartu su jais keičiasi ir žmonių įsitikinimai. Kaip naujosios – paveldėtojų – kartos būdas veikia verslą, investicijas ir visą finansų rinką?

Ko nori tūkstantmečio karta?

Taip vadinamoji Y karta (gimę 1981 – 2000 metais, dar vadinama „millenials“) savo požiūriu į verslą ir investavimą ganėtinai drastiškai skiriasi nuo savo tėvų. Išskirtinumo ieškanti jaunoji karta investavimą ar verslo valdymą mato kaip būdą išreikšti savo įsitikinimus – jie nori, kad jų pasirinkimai būtų ne tik pelningi, bet ir teisingi. Duodami grąžai antraplanį vaidmenį, ši karta dėmesį pamažu bando sutelkti ties ilgaamžiškesniais dalykais – ties pokyčiais. Tai finansų pasaulyje vadinama – poveikio investavimu (angl. „impact investing“).

Tiesa, vis dar nesutariama, kaip tiksliai apibūdinti šią investavimo kryptį. Poveikio investavimas nėra tiesiog vengimas užsidirbti iš neetiškais laikomų verslų, tokių kaip alkoholio ar tabako industrijoje. Šiuo atveju kalba eina apie investavimą, turintį daug stipresnį poveikį socialinei, politinei ar ekonominei aplinkai – tai galėtų būti tokių problemų sprendimas, kaip oro tarša, švaraus geriamo vandens trūkumas trečiojo pasaulio šalyse ar klimato kaita.

Kodėl tūkstantmečio karta ryžtasi drastiškiems pokyčiams?

1. Prieiga prie informacijos

Labiausiai šią kartą formuojantis reiškinys buvo ir tebėra internetas. Tai – langas į pasaulį, kuris niekada anksčiau nebuvo taip lengvai pasiekiamas. Geresnė informacijos sklaida pamažu leido naująjai kartai ne tik stebėti pasaulio įvykius sekundės tikslumu, bet, svarbiausia, formuotis skirtingoms nuomonėms apie kiekvieną iš jų. Staiga aktualu tapo ne tik tai, kas vyksta gimtame mieste, valstybėje ar regione. Pagaliau tikrai pajutome drugio plazdėjimą kitoje pasaulio pusėje. Todėl nenuostabu, jog Y karta atkakliai nori investuoti ir skatinti diskusiją ne tik apie žalią verslą, bet, pavyzdžiui, ir apie lyčių bei rasių lygybę.

Ir tikrai, juk tūkstantmečio karta buvo pirmoji, kuri į mūsų kasdienybę atvedė sveiką maistą, plastiko vartojimo mažinimą, kovą dėl gyvūnų gerovės – visa tai yra puikus pavyzdys, kokią galią turi informacijos sklaida. Suvokimas bei gebėjimas įvertinti aktualiausių problemų svarbą priverčia susimąstyti, kur alokuojame savo pinigus bei kaip galime prisidėti prie teigiamų pokyčių.

2. Nepasitikėjimas įsisenėjusia tvarka

Kas skiria tūkstantmečio kartą nuo jų pirmtakų? Ekonominė krizė, demokratijos kilimas, klimato kaita, terorizmo išpuolių suaktyvėjimas bei sparti technologinė kaita… Visi šie įvykiai per keletą pastarųjų dešimtmečių prisidėjo prie bręstančio žmogaus vertybių formavimo.

Pavyzdžiui, galima teigti, jog didėlė dalis tūkstantmečio kartos atstovų 2008 m. finansinės krizės metu buvo šviežiai „iškepti“ absolventai arba neseniai karjerą pradėję profesionalai. Įsivaizduokite – vieną dieną pasaulis tau po kojomis, kitą – staiga viskas ima ir subliūkšta lyg oro perpildytas burbulas. Natūralu, jog jauną žmogų sukausto baimė bei nepasitikėjimas tradiciniu verslu, o ypač tradiciniais bankais – kaip žinoti, kad tai nepasikartos artimoje ateityje?

Marija
Gecaitė
„Vienas kitą keičiantys pokyčiai bei pasitikėjimo nekeliantys tradiciniai standartai verčia jauną žmogų siekti skaidrumo. Aukštas rizikos pakantumo lygis bei atviras požiūris leidžia sudrebinti „status quo“ ir savo demėsį bei pinigus nukreipti į jaunus verslus, žadančius tikrus pokyčius, o ne tik apvalią grąžą.“

 

Vienas kitą keičiantys pokyčiai bei pasitikėjimo nekeliantys tradiciniai standartai verčia jauną žmogų siekti skaidrumo. Aukštas rizikos pakantumo lygis bei atviras požiūris leidžia sudrebinti „status quo“ ir savo demėsį bei pinigus nukreipti į jaunus verslus, žadančius tikrus pokyčius, o ne tik apvalią grąžą.

3. Siekis viską daryti greičiau, sumaniau bei.. taupiau

Smarkiai sudrebėjusi ekonomika Y kartą dalinai privertė pripažinti – pinigai tikrai negali nupirkti laimės. Nors skaičiuojama, jog „millennials“ galiausiai pataps turtingiausia kada nors egzistavusia karta, šiuos pinigus jie jau dabar leidžia visai kitaip nei jų tėvai. Skaitmeninio pasaulio užauginta karta aktyviai siekia išmanių būdų, kaip įveikti kasdienius iššūkius.

Y karta į padanges iškėlė tokias kompanijas kaip „WeWork“, „Airbnb“, „Uber“, o jos išpopuliarinio dalinimosi kultūrą. Kam vairuoti savo mašiną bei vargintis dėl parkavimo, jei galima mygtuko paspaudimu išsikviesti naujovišką taxi ir net prigriebti ta pačia kryptimi važiuojantį pakeleivį? Kam nuomotis didelį brangų ofisą, jei galima darbo erdve dalintis su potencialiais bendraminčiais? Pigiau, greičiau, efektyviau – o dar ir „žaliau“.

Dalinimosi kultūra egzistavo jau anksčiau, tačiau niekada vienu metu paslaugomis ar daiktais nesidalinome su tiek daug žmonių. Didėjantis susidomėjimas skatina ir didelį investuotojų dėmesį. Socialiai atsakingą vartojimą skatinantis bei teigiamą poveikį aplinkai turintis reiškinys atnešė Lietuvai ir pirmąjį – taip ilgai lauktą – vienaragį.

Trumpalaikė mada ar nauja klasika?

Nors dauguma profesionalų gali teigti, jog jauno žmogaus būdas bei įsitikinimai palaipsniui keičiasi su amžiumi, finansinėms institucijoms bei visam kitam verslui visgi reikėtų susimąstyti ir priimti poveikio investavimą ne kaip alternatyvą, o kaip verslo pagrindą, o mums visiems – kaip gyvenimo būdą. Nors šiuo metu rinkoje galima rasti net keturių kartų vadovus, visgi sakoma, jog „millenials“ jau šiais metais sudarys daugiau nei 50 proc. visos pasaulinės darbo jėgos, todėl kuo toliau, tuo labiau sąlygas diktuos būtent jie.

Marija
Gecaitė
„Tai kas anksčiau buvo diskutuojama tik mažuose susibūrimuose, šiandien tapo privaloma tema didžiausiuose bankuose, korporacijose bei inovatyviausiuose startuoliuose. Žmonės vis labiau supranta bei jaučia pokyčius, sukeltus įvairių socialinių ar ekologinių problemų.“

 

Tai kas anksčiau buvo diskutuojama tik mažuose susibūrimuose, šiandien tapo privaloma tema didžiausiuose bankuose, korporacijose bei inovatyviausiuose startuoliuose. Žmonės vis labiau supranta bei jaučia pokyčius, sukeltus įvairių socialinių ar ekologinių problemų. Investuotojai, verslininkai bei filantropai noriai jungiasi prie iniciatyvos bei pamažu keičia požiūrį į savo veiklą, tad poveikio investavimo rinkos vertė 2020 m. turėtų viršyti net 1 trilijoną JAV dolerių. Nors Y kartos atstovai ir neišrado šios nišos, jie nenuginčijamai patapo puikia platforma jai augti.

Susiję straipsniai:

Šeimos konstitucijas:  Visos laimingos šeimos panašios…

STRAIPSNĮ PARUOŠĖ
Marija Gecaitė
Orion Securities | "Wealth Management" | Turto valdytoja

Konsultuojame:

Turto valdymas, investicinio portfelio valdymas, paveldėjimai, filantropinė veikla

Susisiekite:

Mindaugas Strėlis | Orion „Wealth Management“ skyriaus vadovas
ms@orion.lt