Varšuvos birža – lietuvių investuotojų mažai išnaudojama niša

Pastaruoju metu dėmesys Lenkijai gerokai išaugo. Didele dalimi tai dėl jos pozicijos Rusijos karo prieš Ukrainą atžvilgiu. Politiškai tapo aktyvesnė, drąsesnė, solidesnė. Ekonomika nuėjo į antrą planą, ji sulėtėjo visoje Europoje. 2021 m. Lenkijos BVP didėjo 6,8%, 2022 m. didėjo 4,9%, Lietuvos 2,2%.

Lenkija didesnė už Lietuvą, jos rinka didesnė, natūralu, kad joje yra ir didesnių įmonių, kurių produkcija yra su mažesne savikaina. Nebūtina vykti apsipirkti į Lenkijos parduotuves, Lietuvos prekybos centruose populiarūs lenkiški kokybiški, bet nebrangūs gaminiai.

O kaip yra su kapitalo rinka, gal ir investuojantiems į bendrovių akcijas verta apsvarstyti galimybes apsipirkti kaimynų vertybinių popierių biržoje?

Birža Varšuvoje veikia nuo 1817 m. Pradžioje prekiauta obligacijomis ir vekseliais 1 val. per dieną. Akcijomis pradėta prekiauti 19-ojo amžiaus antroje pusėje. Tarpukaryje Lenkijos biržos veikė dar šešiuose kituose miestuose, tarp jų – ir Vilniuje. Po karo liko viena Varšuvos.

Dabartinė Varšuvos vertybinių popierių birža, kaip ir Lietuvoje įkurta tuometinė Nacionalinė vertybinių popierių birža, posovietiniais 1991 – 1993 m. įsteigtos naujais Vertybinių popierių įstatymais, abi vienodai naudojo Prancūzijos vertybinių popierių biržos prekybos sistemą, abi masiškai į prekybą įtraukė veikusias privatizuotas valstybines bendroves.

Varšuvos vertybinių popierių birža (lenk. Giełda Papierów Wartościowych w Warszawie, GPW; angl. Warsaw Stock Exchange, WSE) savo aktyvumu sukūrė vieną iš sparčiausiai augančių ir pažangiausių rinkų Centrinėje ir Rytų Europoje. Regione Varšuvos birža pirmauja pagal kapitalizaciją, prekybos apyvartas, prekiaujamų finansinių priemonių įvairove, vykdomų pirminių viešų siūlymų (IPO) gausą.

Varšuvos birža siūlo investuotojams įvairių išvestinių finansinių priemonių, tokių kaip ateities, išankstiniai, pasirinkimo, apsikeitimo sandoriai ir kt. Iš viso yra 1 tūkstančio emitentų išleistų 3 tūkst. listinguojamų finansinių priemonių. Šiuo metu listinguojamos 43 sektorių 417 bendrovių (373 šalies ir 44 užsienio), jų kapitalizacija 271,30 mlrd. EUR (129,19 mlrd. šalies bendrovių ir 142,11 mlrd. užsienio bendrovių).

Baltijos šalių biržose (Nasdaq Vilnius, Ryga ir Talinas biržos) listinguojamos 11 sektorių 74 bendrovės, jų kapitalizacija 10,73 mlrd. EUR. Listinguojamų bendrovių WSE yra 5,6 karto daugiau, jų kapitalizacija didesnė 25,3 karto.

Dalius Gerulaitis | „Orion Securities“ finansų makleris ir rinkos formavimo specialistas

„Orion Securities“ finansų makleris ir rinkos formavimo specialistas vertina Varšuvos ir namų rinkų skirtumus ir investavimo galimybes.

Didžiosios bendrovės

Pati populiariausia investavimo į listinguojamų bendrovių akcijas strategija – didžiosios bendrovės. Tai didžiausios pagal rinkos kapitalizaciją, gerai žinomos, geros reputacijos bendrovės (angl. Blue Chip). Tai viena iš saugiausių investavimo į akcijas strategijų, pasirenkant dideles, patikimas, užtikrinto verslo modelio, dažnai stabilaus pelno ir dividendus mokančias bendroves.

Didžiosios bendrovės yra vertinamos visų investuotojų – nuo smulkių pradedančiųjų iki stambių profesionalių institucinių, fondų ir t. t. Tokių bendrovių akcijų prekyba yra išskirtinai didelio likvidumo – kasdien didelės prekybos apyvartos, sandorių skaičius, mažas skirtumas tarp pirkimų ir pardavimų (angl. spread). Paprastas saugesnio investavimo į tokias akcijas pavyzdys – perkate (investuojate) ir netrukus parduodate (persigalvojote) su mažiausiu galimu nuostoliu.

Dešimties didžiausių pagal apyvartą 2022 m. Lenkijos bendrovių rodiklių koreliacija su kapitalizacija:

Dešimties didžiausių pagal apyvartą 2022 m. Baltijos bendrovių rodiklių koreliacija su kapitalizacija:

Didžiosios bendrovės traukia ne tik investuotojus, bet ir rinkos formuotojus. Rinkos formuotojai – tai toje rinkoje veikiantys tarpininkai – bankai ir finansų maklerio įmonės (lenk. Dom Maklerski), dažniausiai tos biržos nariai, kurie savo sąskaita ir rizika, dažnu atveju pagal biržos skatinamąją programą ir biržos nustatytas taisykles prekiauja pasirinktų bendrovių akcijomis. Pagrindinis rinkos formavimo tikslas – akcijų prekybos likvidumo didinimas. Kadangi rinkos formuotojai prekiauja savo sąskaita ir savo rizika, vengiant prekybos nuostolių dažniausiai renkasi (dengia) likvidesnes ir saugesnes bendroves, taip dar labiau didinant jų prekybos akcijomis likvidumą. Vienu metu rinkos formuotojas gali prekiauti dideliu skaičiumi pasirinktų bendrovių akcijomis, o populiarias, dažniausiai didžiąsias bendroves, vienu metu pasirenka dauguma rinkos formuotojų.

Varšuvos biržoje veikia 22 rinkos formuotojai, kurie dengia 1572 bendroves (didelis skaičius, nes bendroves dengia skirtingi rinkos formuotojai, rinkos formuotojai dengia po daug bendrovių) ir 17 kitų finansinių priemonių. Baltijos biržose veikia tik 5 rinkos formuotojai, kurie dengia 27 skirtingas bendroves (visi bendrai 41 bendrovę).

Pirmoji išvada. WSE rinka daug didesnė už Baltijos biržas, žymiai daugiau bendrovių, daugiau didžiųjų bendrovių (angl. Blue-Chip), žymiai didesnės prekybos apyvartos, daugiau rinkos formuotojų, daugiau sandorių, daug likvidesnių akcijų. Saugiau net ir didesnėms investicijoms.

Varšuvos biržos indeksai

Visos vertybinių popierių biržos sudaro ir skaičiuoja indeksus, kurie padeda investuotojams palyginti rinkas ir įvertinti jų pokyčius. Natūralu su kito regiono ar šalies vertybinių popierių rinka susipažinti indeksų pagalba. Jei domina kita rinka, tiksliau – regionas traukia savo ekonominio augimo perspektyva, bet trūksta žinių investuoti į atskiras šakas ar tiesiogiai į bendroves, investuoti galima pradėti nuo indeksų ETF (angl. exchange-traded funds, biržoje kotiruojami fondai).

Populiariausi indeksai seka didžiąsias bendroves. Didžiausios kapitalizacijos bendrovės yra labiausiai mėgstamos investuotojų, jų didesnės apyvartos, didesnis sandorių skaičius, jos likvidesnės, mažiau svyruoja, dėl to saugesnės investavimui. Jos taip pat mėgstamos ir rinkos formuotojų, kurie savo ruožtu dar labiau padidina jų likvidumą. Tad galima saugiau investuoti ne į bendrovių akcijas, net ne į didžiųjų bendrovių akcijas, o jas sekančių indeksų ETF. Varšuvos biržoje yra 11 įvairių indeksinių ETF.

Varšuvos birža skelbia 45 indeksų vertes. 42 jų atspindi pagrindinio sąrašo (Main List) bendrovių kainų pokyčius: 9 pagrindiniai, 5 makro, 14 sektorių, 5 strateginiai, 4 nacionaliniai indeksai ir 5 kiti. Seniausias WIG indeksas (nuo 1991 m. pakilęs virš 61,4 karto) atspindi visų šalies pagrindinio sąrašo bendrovių akcijų kainų pokyčius. Kiti populiaresni pagrindinio sąrašo indeksai yra WIG20 ir WIG30 (apima atitinkamai 20 ir 30 didžiausių bei likvidžiausių bendrovių), mWIG40 (apima 40 vidutinio dydžio bendrovių), sWIG80 (apima 80 mažų bendrovių).

Pagrindiniai WIG, WIG20 ir mWIG40 indeksai, nors ir koreliavo su pagrindiniais Europos indeksais SX5E ir SXXP, per 2022 metus nukrito už juos daugiau: SX5E krito 12,4%, OMX Baltic Benchmark 12,6%, WIG 19,9%, WIG20 23,4%, mWIG40 24,6%, zlotas prieš eurą sumenko 2,3%.

Indeksų arba akcijų grąžos pokyčiams paaiškinti naudojami makroekonominiai kintamieji. Pvz. palūkanų norma, infliacija, rizikos premija ir pinigų pasiūla reikšmingai veikia akcijų grąžą. Ryšiai tarp makroekonominių kintamųjų ir akcijų grąžos gali būti ilgalaikiai, reikšmingi, teigiami ir neigiami. Tarkim tarp BVP ir akcijų grąžos nustatytas reikšmingas teigiamas ryšys paaiškinamas tuo, jog padidėjusi gamyba ir vartojimas didina įmonių pelną bei akcijų grąžą. Skirtingose rinkose ryšio tarp akcijų grąžos bei makroekonominių kintamųjų kryptis bei statistinis reikšmingumas skiriasi. Vienur gali būti reikšmingesnis pramoninės gamybos indeksas, vartotojų kainų indeksas, kitur naftos kaina, ilgalaikių palūkanų norma ar kt. Manoma, kad Lenkijoje iš makroekonominių kintamųjų įvairovės reikšmingiausi veiksniai yra pinigų pasiūla, užsienio valiutos kursas, palūkanų norma ir infliacija. Ekonomistai mano, kad reikšmingas priežastinis ryšys tarp šių makroekonominių kintamųjų ir akcijų rinkų grąžos yra žymiai stipresnis, nei labiau išsivysčiusiose Europos rinkose. Tai nereiškia, kad Lenkijos rinka neefektyvi ir neveiksminga, bet vyraujantis didelis neapibrėžtumas trukdo rinką išnaudoti pelningiau.

Ne kasmet Lenkijoje makroekonominiai kintamieji veikia indeksus ir akcijų grąžą neigiamai. Pvz. 2018 m. Blue-Chip WIG20 indeksas pagrindinį Euro Stoxx 50 indeksą lenkė 6,91%, 2019 m. nutolo net 31,7%, 2020 m. vėl lenkė 3,48%, 2021 m. atsiliko 7,74%.

Varšuvos biržos indeksai nepasivijo Europos ir šių metų pradžioje: mWIG40 nuo Euro Stoxx 50 atsiliko 3,82%, WIG 5,42%, WIG20 6,88%.

Antroji išvada. Pagrindiniai WSE indeksai, nepriklausomai ar apima stambiausias, ar vidutines, ar visas kotiruojamas bendroves, 2022 m. ir šiemet pastebimai (virš 10%) atsiliko nuo Euro Stoxx 50, Euro Stoxx 600, OMX Baltic Benchmark indeksų.

Atskirų bendrovių paieška

Varšuvos biržoje daug didžiųjų bendrovių, bet matome ir jų Blue-Chip indekso WIG20 9,21% atsilikimą nuo pagrindinio Europos indekso 2022 m, kiek didesnį per pastaruosius 3 metus. Be anksčiau minėtų makroekonominių veiksnių manomai prisidėjo ir geopolitinė įtampa regione.

Grįžkime prie didžiųjų bendrovių ir apžvelkime po 10 didžiausios kapitalizacijos Varšuvos biržos bendrovių metų kaitos rodiklius:

Šios 10 didžiausios kapitalizacijos bendrovės Varšuvos biržoje užima 66% visos akcijų prekybos apyvartos. Kaip rodo jų indeksas, metų grąža daugumai buvo neigiama. Daugiausia nukentėjo finansų sektoriaus bendrovės, 4 iš 5 patyrė didžiausius nuosmukius dešimtuke. Vario kasybos ir kuro gamybos bendrovių bendra grąža nedaug, bet teigiama. Pagrindinių vartojimo ir laisvalaikio prekių sektoriaus trijų bendrovių bendra grąža nedaug teigiama.

Į akis krenta dideli svyravimai (angl. Volatility, rinkos kainos svyravimai, kitaip kintamumas, nepastovumas) ir neužtikrinta metų grąža. Dideli rinkos kainų svyravimai rodo įtampą ir rinkos neapibrėžtumą. Kainos kyla ir krenta dažniau ir daugiau. Kainų svyravimai skatina labiau patyrusius investuotojus gaudyti trumpalaikius pelnus. Pavojingiau, kai kainos ne tik labiau svyruoja, bet įgauna kritimo tendenciją. Taip atsitiko 4-ioms iš 5-ių finansinio sektoriaus bendrovėms. Jų investuotojai galėjo patirti 26,66% dydžio nuostolį.

Trečioji išvada. Vadovaudamiesi populiariausiomis, bet paprasčiausiomis investavimo strategijomis – didžiųjų bendrovių akcijų ir indeksų sekimas, rojaus Varšuvos biržoje neradome.

Prisiminkime, kad į indeksus įtraukta daug skirtingų bendrovių. Paanalizuokime, kokie bendrovių akcijų grąžos pokyčiai buvo praeitais metais populiariuose indeksuose.

WIG indekso bendrovių didžiausi kilimai ir kritimai:

Iš 329-ių WIG bendrovių daugiau kaip dešimties akcijų kaina 2022 m. pašoko per 40%, o 5ių iš jų – per 60%. Kritimai buvo „minkštesni“, tik 2 bendrovės krito šiek tiek per 20%. Vidutinė visų indekso bendrovių akcijų metinė grąža 2,76%.

mWIG40 indekso bendrovių didžiausi kilimai ir kritimai:

Iš 40-ies mWIG40 bendrovių 4-ių kaina 2022 m. pakilo per 20%, iš jų dvi – per 30%. Tik dviejų bendrovių kaina krito per 10%, vienos iš jų – per 20%. Vidutinė visų indekso bendrovių akcijų metinė grąža 5,09%.

Akivaizdu, kad Lenkijos bendrovių akcijų kainų pokyčiai daug didesni, negu indeksų vidurkiai.

Ketvirtoji išvada. Nors pagrindiniai WSE indeksai 2022 m. krito, tarp daugybės bendrovių buvo ir tokių, kurių rinkos kaina pašoko. Daugiau bendrovių, daugiau išskirtinumo, daugiau galimybių. Čia labai svarbu išskirti ir žinoti, sekti atskiras bendroves, sektorius.

Analitikų rekomendacijos

WSE didesnė rinka, daugiau dalyvių, daugiau ir analitikų. Bet kurią, dažniausiai populiarią bendrovę „seka“ ne vienas, o net keliolika analitikų. Analitikai vertina bendroves 5 balų skalėje, 1-2 rekomendacija parduoti, 3 laikyti, 4-5 pirkti, taip analitikai reitinguoja bendroves, skaičiuojamas vidutinis balas (angl. consensus rating, max 5).

Apžvelgsime, kaip analitikai vertina atskirų bendrovių akcijų kainų augimo perspektyvas populiariuose indeksuose.

WIG indekso bendrovių vertinimai:

mWIG40 indekso bendrovių vertinimai:

Iš 40-ies mWIG40 bendrovių 21 (53%) rekomenduojama pirkti, 17 laikyti ir tik 1 parduoti. Beveik pusės bendrovių potencialus kainos augimas įvertintas virš 10%, dešimties – virš 30%. Iš 329-ių WIG bendrovių 153 yra analitikų įvertintos, tai 46,5% visų kotiruojamų bendrovių. 84 (25,5%) rekomenduojama pirkti, 57 (17,3%) laikyti, 12 (3,6%) parduoti. Virš 20 bendrovių potencialus kainos augimas įvertintas virš 40%, virš 10 bendrovių augimas įvertintas virš 60%.

Penktoji išvada. Apie WSE bendroves yra daugiau informacijos. Daugiau biržos narių, daugiau konsultantų, daugiau investuotojų, daugiau analitikų. Iš didelio bendrovių skaičiaus yra dešimtys, kurių kainos augimo potencialas analitikų įvertintas labai gerai. Daugiau galimybių investuotojams, vertinantiems analitikų informaciją.

Pateikiame daugiausia analitikų vertinimų sulaukusių bendrovių suvestinę:

Naudinga informacija. Baltijos šalių tarpininkų imamas komisinis mokestis (prekyba WSE internetu) nuo 0,25 iki 0,30% (minimalus nuo 11 iki 20 PLN), Lenkijos tarpininkų – nuo 0,25 iki 0,28% (minimalus nuo 6 PLN).

Tad ar verta investuoti WSE biržoje? Vienareikšmiško atsakymo nėra – didesnė rinka, daugiau instrumentų, didesnis pasirinkimas, daugiau galimybių, daugiau rizikos, lemiamas veiksnys būtų investavimo įgūdžiai ir patirtis.

Privalumai
• daugiau bendrovių, didesnė jų įvairovė, galima taikyti skirtingas investavimo strategijas, platesnis diapazonas nuo saugesnio iki rizikingesnio investavimo
• daugiau didesnių ir likvidesnių bendrovių
• daugiau naujienų, ypač mokantiems lenkų kalbą
• didesni akcijų kainų svyravimai suteikia galimybę uždirbti iš kainų pokyčio
• analitikų prognozuojami didesni nei Baltijos rinkos augimai
• dėl zloto svyravimų atsiranda galimybė uždirbti iš valiutų keitimo
• galimybė uždirbti iš bendrovės akcijų kainų skirtumo keliose biržose (arbitražas)
• ilgesnis biržos darbo laikas (nuo 10 iki 18 val.)

Trūkumai
• naujienų anglų kalba stoka
• rinkos kritimas 2022 m. buvo didesnis, nei kitose Europos rinkose
• didesni akcijų kainų svyravimai didina investicijų nuvertėjimo riziką
• dėl zloto svyravimų atsiranda investicijų sumenkėjimo rizika
• didesni prekybos ir akcijų saugojimo kaštai

Duomenys straipsniui paimti iš Bloomberg, WSE (www.gpw.pl).

Šis straipsnis buvo publikuotas žurnale INVESTUOK.

Primename, kad tai nėra pasiūlymas pirkti, parduoti ar laikyti šiame tekste minimus vertybinius popierius. Daugiau apie investicijas galima sužinoti „Orion Securities“ Kapitalo rinkų skyriuje.

Susiję straipsniai:

– JAV vienerių metų iždo obligacijos – ar investuoti?
– Ketvirto ketvirčio įmonių rezultatų apžvalga

Gaukite rinkų naujienas į savo pašto dėžutę

Mūsų kapitalo rinkų komanda kiekvieną pirmadienį paruošia svarbiausių rinkos naujienų apžvalgą. Norite gauti šias naujienas į savo pašto dėžutę? Prenumeruokite čia.