Susisiekite
+370 5 249 82 72
[contact-form-7 404 "Not Found"]

Jūsų žinutę gavome.
Netrukus su Jumis susisieksime.




Ketvirto ketvirčio įmonių rezultatų apžvalga: įmonių pelnai krito, tačiau matomas atsigavimas 2023 m. antroje pusėje

Praūžė dar vienas ketvirtinių rezultatų skelbimo sezonas. Iki vasario pabaigos beveik visos „S&P 500“ indeksui priklausančios įmonės paskelbė savo paskutiniojo 2022 m. ketvirčio rezultatus.

„FactSet“ analitikų duomenimis, 68% jų pranoko pelno akcijai prognozes – tai yra ne tik mažiau nei ankstesniame ketvirtyje (71%), tačiau ir žemiau nei pastarųjų 5 metų vidurkis, kuris siekia 77%. Bendrai įmonių pelnas ne augo, o krito 4,8% – pirmąkart nuo pandemijos paveikto 2020 m. trečiojo ketvirčio. Žvelgiant į atskirus sektorius stipriausiai nuvylė komunikacijų paslaugų ir finansų sektoriaus įmonės. Tik penki iš vienuolikos sektorių augino pelnus, tarp jų toliau išsiskyrė energetika ir pramoninė gamyba. Verta pastebėti, kad apie 20% mažiau įmonių ketvirtiniuose rezultatuose minėjo neigiamą infliacijos įtaką lyginant su trečiu 2022 m. ketvirčiu.

Europos akcijos „Refinitiv“ duomenimis augino savo pelnus 16,9%, lyginant su 2021 m. paskutiniu ketvirčiu. Tuo metu pajamos kilo 8,3% per metus ir daugiausia svorio augime turėjo energetikos sektorius. Atmetus šį sektorių „Euro STOXX 600“ indekso įmonių pajamos augtų tik 4,1%. Iki vasario pabaigos iš 35% „Euro STOXX 600“ indeksui priklausančių įmonių, paskelbusių finansinius duomenis, 61% pranoko lūkesčius. Pastarųjų 10 metų vidurkis siekia 53%. Europos įmonės kiek geriau atlaikė šią žiemą nei tikėtasi. Įprastai įeinant į recesijas Europos įmonių pelnai krisdavo apie 12%. Paskutiniame metų ketvirtyje prognozuojama, kad 2023 m. įmonių pelnas akcijai kris 6%.

Naujas aukštumas, nepaisant sudėtingos ekonominės situacijos, pasiekė Jungtinės Karalystės akcijų indeksas. JK „FTSE 100“ indeksas pirmąkart istorijoje viršijo 8000 svarų sterlingų ribą. Pagrindiniai katalizatoriai – rekordiniai žaliavų įmonių pelnai ir silpnas svaras, kuris išėjo į naudą, didesnę dalį pajamų gaunant doleriais.

Ketvirtinių rezultatų skelbimo metu Europos akcijų kainų augimas gerokai pranoko JAV. „Euro STOXX 600“ indeksas iki vasario pabaigos kilo 8,52%, kai „S&P 500“ augo 3,40%. Europos indekse šeštadalį akcijų sudaro finansų sektorius, kuriam aukštų palūkanų aplinka buvo naudinga, tuo metų JAV daugiau nei trečdalis akcijų yra technologijų sektoriaus, kurioms ši aplinka mažino tikėtinus ateities pelnus.

Informacinių technologijų sektorius

Investuotojai nusivylė JAV technologijų įmonės „Apple“ (AAPL) ketvirtiniais rezultatais. Pajamos per metus krito 5% iki $117 mlrd. ir nepasiekė analitikų prognozuotų $121,1 mlrd. Labiausiai nuvylė asmeninių kompiuterių „Mac“ segmentas, kurio pajamos smuko beveik 30%. Pelnas akcijai krito virš 10%, buvo $1,88, kai analitikai tikėjosi $1,94 akcijai. Tai buvo pirmasis ketvirtis per septynerius metus, kada įmonės pelnas buvo mažesnis už rinkos lūkesčius. „Apple“ vadovas T. Cook išskyrė tris pagrindinius faktorius silpniems rezultatams: stiprus doleris, silpnėjanti makroekonominė aplinka ir „iPhone“ gamybos trikdžiai Kinijoje. Pozityvumo analitikai ieškojo beveik 30% pajamas auginusiame planšetinių kompiuterių „iPad“ ir 6% augusiame paslaugų segmente.

Minimaliai geresnius nei tikėtasi rezultatus pateikė „Microsoft“ (MSFT). Įmonė pajamas augino 2% iki $52,75 mlrd. Augimas buvo lėčiausias nuo 2016 m. ir neatitiko rinkos lauktų $52,94 mlrd. Pelnas akcijai siekė $2,32, kada Volstrytas prognozavo $2,30. Debesų kompiuterijos segmento „Inteligent Cloud“ pajamos augo 18% ir viršijo rinkos lūkesčius. Pagrindinė segmento „Azure“ platforma augo 38%, atmetus valiutos įtaką, ir taip pat pranoko 37% plėtros prognozę. Įmonės CFO A. Hood komentavo, kad gruodį verslo aktyvumas silpnėjo ir augimas tokiuose produktuose kaip „Mircrosoft 365“, „Windows“, verslo kibernetinio saugumo ir debesų kompiuterijoje buvo mažesnis nei tikėtasi. Perspektyviausiai žvelgiant į priekį atrodo „Microsoft“ įsipareigojimas investuoti iki $10 mlrd. per kelis metus į dirbtinio intelekto (DI) įmonę „OpenAI“, sukūrusią didelio susidomėjimo sulaukusią „ChatGPT“ DI programą.

Lūkesčius pranoko vertingiausia puslaidininkių lustų įmonė pasaulyje „Nvidia“ (NVDA). Nors pajamos per metus krito 20,8% iki $6,05 mlrd., jos pranoko analitikų prognozuotus $6 mlrd. Pelnas akcijai siekė $0,88, kada rinka tikėjosi $0,81. „Nvidia“ parodė, kad yra viena atsparesnių puslaidininkių įmonių, turint omenyje paskutinių metų asmeninių kompiuterių ir su jais susijusių puslaidininkių pardavimus. Daugiau nei pusę pajamų sudarė 11% augęs duomenų centrų segmentas. Kur kas prasčiau sekėsi žaidimų segmentui, kurio pajamos per metus krito beveik perpus iki $1,83 mlrd. Įmonė teigė, kad mato dirbtinio intelekto revoliuciją ir vis didesnį debesų kompiuterijos pritaikymą skirtinguose sektoriuose. Pozityviai nuteikė šio ketvirčio prognozė – „Nvidia“ tikisi $6,5 mlrd. pajamų, kada rinka prognozavo $6,35 mlrd. Pernelyg neatsiliko ir didžiausia Europos technologijų įmonė. Olandijos puslaidininkių lustų gamybos įrangos tiekėjas

„ASML Holding“ (ASML NA) pranoko paskutinio 2022 metų ketvirčio rezultatus – pajamos augo 29% iki €6,4 mlrd., o įmonės bendroji pelno marža toliau išliko virš 50%. „ASML“ ir toliau demonstruoja solidų augimo tempą – prognozuojamas 25% pajamų augimas, nepaisant galimos recesijos ir eksporto į Kiniją ribojimo. Nors puslaidininkių rinka stoja, „ASML“ išnaudoja strateginį pranašumą, nes jų gaminamos litografinės mašinos nuo užsakymo pristatomos po poros metų – toliau laike nei prognozuojamas dabartinis paklausos kritimas.

Komunikacijos paslaugų sektorius

Teigiamai pastarojo ketvirčio rezultatais nustebino socialinius tinklus valdanti „Meta Platforms“ (META). Įmonės pajamos siekė $32,16 mlrd. (rinka tikėjosi $31,65 mlrd.) ir buvo 4,5% mažesnės nei prieš metus. Tuo metu pelnas akcijai buvo $1,76 – $0,46 mažesnis nei tikėjosi rinka. Aktyvių kasdienių vartotojų skaičius pirmąkart perlipo 2 mlrd. ribą viso ketvirčio eigoje – 4% augimas per metus. „Meta“ „Reality Labs“ segmento, susijusio su metavisatos ir virtualios realybės paslaugomis, pajamos per metus krito 17% iki $727 mln. ir toliau didino nuostolius. Veiklos nuostoliai siekė $4,28 mlrd., per metus augo 30%. Vis tik teigiamai nuteikė 2023 m. pirmojo ketvirčio prognozė. „Meta“ tikisi $28,5 mlrd. pajamų – daugiau nei prieš metus, kada nebuvo neigiamos „Apple“ „iOS“ operacinės sistemos privatumo politikos pokyčių įtakos. Rinkos dalyviai tikėjosi kiek mažiau – $27,6 mlrd. Įmonė taip pat padidino savų akcijų supirkimo programą iki $40 mlrd., palyginimui 2022 m. supirko už $28 mlrd.

Tuo metu „Alphabet“ (GOOG) nepavyko pasiekti nei pajamų, nei pelno akcijai prognozių. Įmonės pajamos kilo vos 1% iki $76,05 mlrd. Pagrindinis įmonės reklamos verslas iš paieškos naršyklės per metus krito 2%. Debesų kompiuterijos segmentas „Google Cloud“ generavo $7,32 mlrd., kada rinka tikėjosi $7,43 mlrd. Įmonė išlaikė stabilią debesų kompiuterijos rinkos dalį (11%) ir toliau nusileidžia „Microsoft“ (23% rinkos dalis) ir „Amazon“ (33% rinkos dalis). Lūkesčių nepateisino „YouTube“ platformos reklamos pajamos, sulėtėjusios 8%. Segmentas generavo $7,96 mlrd., analitikai prognozavo $8,25 mlrd. „Alphabet“ vadovas S. Pichai teigė, kad įmonės fokusas yra dirbtinis intelektas ir „deep tech“ – siekiant kurti tolimesnes inovacijas autonominių automobilių ir sveikatos paslaugų srityse.

Nebūtinojo vartojimo prekių sektorius

Ne mažiau laukiami buvo ir elektromobilių rinkos lyderės „Tesla“ (TSLA) rezultatai. Įmonė per metus pajamas augino 37% ir nežymiai viršijo analitikų lauktą $24,16 mlrd. prognozę. Įmonės pelnas akcijai taip pat pranoko lūkesčius ($1,11) ir siekė $1,19. „Tesla“ veiklos marža siekė 16% ir krito nuo trečiojo ketvirčio 17,2%. Įmonė komentavo, kad aukštesni žaliavų kaštai ir neigiama silpstančio dolerio įtaka buvo stipresnė nei pardavimai aukštesnėmis kainomis ketvirčio pradžioje. Žvelgiant į priekį „Tesla“ siekia mažinti modelių kainas ir taip didinti paklausą, priimant žemesnes maržas, tačiau siekiant didesnės vartotojų bazės. Visiems 2023 metams įmonė tikisi pagaminti 1,8 mln. automobilių – 31% daugiau nei pernai. Toks augimo tempas būtų gerokai lėtesnis nei 47% pasiektas 2022 metais, tačiau E. Muskas teigia, kad pasirinktas konservatyvus planas ir tikslas yra arčiau 2 mln. automobilių.

Debesų kompiuterijos rinkos lyderė „Amazon“ (AMZN) pajamas augino 8,6% per metus iki $149,2 mlrd. ir pranoko rinkos prognozę ($145,42 mlrd.). Vis tik dėl „Rivian“ (RIVN) investicijų nuostolių fiksuotas vos $0,03 pelnas akcijai, kada Volstrytas tikėjosi $0,17. Debesų kompiuterijos segmento „AWS“ pajamos kilo 20% iki $21,4 mlrd. Dar trečiajame ketvirtyje segmentas augo 27% per metus tempu, o jo plėtra toliau nusileidžia konkurentams „Microsoft“. E-komercijos pardavimai per metus krito 2% ir siekė $64,5 mlrd., tačiau pajamos iš trečiųjų šalių prekeivių per metus kilo 20% ir siekė $36,3 mlrd. Kiek geriau sekėsi reklamos verslas. Pajamos iš reklamų per metus augo 19% ir vėl savo augimo tempu lenkė tokias įmones kaip „Alphabet“, „Meta Platforms“ ir „Snap“. Pastaruoju metu analitikai išskiria „Amazon“ kaip vieną lyderių skaitmeninėje rinkodaroje, siūlančių daug skirtingų būdų kaip reklamuoti savo produktus prekeiviams. Įmonės CEO A. Jassy pabaigė pirmus pilnus metus savo naujoje rolėje. Jis komentavo, kad klientai ieško įvairiausių būdų kaip optimizuoti kaštus, o „AWS“ siūlo būdus kaip išleisti mažiau gaunant panašius paslaugų paketus.

Būtinojo vartojimo prekių sektorius

Didžiausia pasaulyje būtinojo vartojimo prekių grupė „Procter & Gamble“ (PG) rodė prastėjančius pastarojo ketvirčio rezultatus. Pajamos krito 1%, o pelnas akcijai – 4%. Reikšmingą neigiamą įtaką turėjo nepalankus valiutos kursas, kuris 6% sumažino įmonės pajamas. „Procter & Gamble“ bendroji pelno marža krito 160 bazinių punktų, pagrinde dėl augusių žaliavų kainų gamybos procese. Geriausiai sekėsi sveikatos priemonių (8% augimas), namų ruošos prekių (8% augimas) ir kūdikių bei kitų higienos prekių pardavimams (6% metinis augimas. Nepaisant prastesnės makroekonominės aplinkos įmonė mato stabilų 4% pelno akcijai didėjimą 2023 metais.

Rinkos lyderė „Walmart“ (WMT) pajamas per metus augino 7,3% iki $164,05 mlrd. (rinka tikėjosi $158,15 mlrd.). Dar geriau atrodė pelnas akcijai, kuris siekė $1,71, kada analitikai prognozavo $1,51. Solidžiai augo mažesni „Walmart“ segmentai. Įmonės e-komercijos segmento augimas siekė 17%, reklamos verslas 20%. Tiesa, ateinančio ketvirčio prognozės buvo kiek konservatyvesnės. Per ateinančius fiskalinius metus „Walmart“ tikisi didinti pardavimus savo tinklo parduotuvėse 2%-2,5%. Kiek prasčiau sekėsi didžiausiam JAV statybinių medžiagų, remonto ir buities prekių tinklui „Home Depot“ (HD). Analitikai tikėjosi 0,25% pajamų augimo, tačiau sulaukė 0,3% metinio kritimo. Vis tik pelnas akcijai buvo minimaliai geresnis – $3,30 vietoje $3,29. Rinkos dalyviai nevienareikšmiškai vertino sprendimą investuoti $1 mlrd. į tinklo plėtrą per franšizes. Sprendimas sukėlė trumpalaikį skausmą, veiklos pelno marža krito nuo prognozuotos 15,1% iki 14,5%. Tai svarbu, turint omenyje, abiejų įmonių komunikaciją dėl silpnesnio vartotojo aukštos infliacijos aplinkoje.

Sveikatos paslaugų sektorius

Didžiausia Europoje farmacijos įmonė „Novo Nordisk“ (NOVOB DC) nepateisino nei pajamų, nei pelno akcijai lūkesčių paskutiniame 2022 m. ketvirtyje. Įmonės pajamos augo 25,5%, o bendroji pelno marža siekė 82,8%, kada prieš metus buvo ties 83,7%. Daugiausia pajamos kilo vaistų nuo nutukimo segmente (123% per metus) ir diabeto priemonių segmente (21% per metus). Laisvieji pinigų srautai augo beveik dvigubai, 89% jų buvo išmokėti akcininkams dividendų arba savų akcijų supirkimo pavidalu. Tuo pačiu įmonė didino kapitalo investicijas, paskutiniame 2022 m. ketvirtyje jos buvo beveik du kartus didesnės nei 2021 m. pabaigoje. Įmonė toliau tikisi auginti pajamas ir veiklos pelną 13-19% tempu 2023 metais.

Nekilnojamojo turto sektorius

„Rithm Capital“ (RITM) pajamos per metus krito daugiau nei 30%, tačiau vis tiek nežymiai viršijo analitikų lūkesčius. Įmonės pelnas akcijai siekė $0,33 ir buvo $0,04 didesnis nei tikėjosi rinka. Įmonės akcijos buhalterinė vertė siekė $12 ir nukrito nuo $12,20 po trečiojo ketvirčio rezultatų. Tuo pačiu patvirtinti $0,25 ketvirtiniai dividendai, kurie nulėmė apie 11% metinį pajamingumą. Net 75% „Rithm Capital“ portfelio sudaro investicijos į rezidencinį nekilnojamą turtą, kuris yra itin jautrus Federalinio rezervo sprendimams kelti trumpalaikes palūkanų normas. Didžioji dalis „Bloomberg“ surinktų analitikų vertinimų (11/13) nepakito ir įmonei skiria „buy“ reitingą su $11,55 tiksline kaina per ateinančius 12 mėnesių.

Finansų sektorius

Pastarąją savaitę investuotojų didesnio investuotojų dėmesio sulaukė finansų sektorius. „Bank of America“ (BAC) grynosios palūkanų pajamos per metus augo 27% iki $14,7 mlrd. (rinkos prognozė buvo $14,8 mlrd.). Pelnas akcijai siekė $0,85 ir pranoko $0,77 lūkestį. Banko grynosios palūkanų pajamos atsvėrė daugiau nei perpus kritusį investicinės bankininkystės segmentą. Įmonės vadovas B. Moynihan teigė, kad pirmame 2023 m. ketvirtyje mato mažesnes grynųjų palūkanų pajamas nei pastarajame. Tuo metu „JPMorgan Chase“ (JPM) pajamos augo 17,9% iki $34,5 mlrd., pranoko rinkos lūkesčius $0,27 mlrd. Pelnas akcijai siekė $3,56 ir buvo didesnis nei $3,10 prognozė. Investuotojai teigiamai įvertino, kad bankas padidino savo atsargas nurašomam kreditui nuo $1,54 mlrd. trečiame ketvirtyje iki $2,3 mlrd. pastarajame. Vis tik „JPMorgan Chase“ 2023 m. $5 mlrd. didins išlaidas, o grynųjų palūkanų pajamų prognozė metams 1,6% mažesnė nei tikėjosi rinka.

Šveicarijos bankas „Credit Suisse“ (CSGN SW) fiksavo didžiausią metinį nuostolį nuo finansinės krizės. „Credit Suisse“ paskutiniame 2022 metų ketvirtyje patyrė 1,4 mlrd. CHF nuostolį, o per metus net 7,3 mlrd. CHF. Prastus rezultatus paskatino tiek restruktūrizacijos išlaidos, tiek 33% kritusios pajamos. Iš banko turto valdymo klientai išėmė 92,7 mlrd. CHF, kai rinka tikėjosi 61,9 mlrd. CHF turto sumažėjimo. Šiems metams „Credit Suisse“ tikisi nuostolio, dėl laukiamų 1,6 mlrd. CHF restruktūrizacijos kaštų. Banko vadovas U. Koerner dar spalį pristatė laukiančius pokyčius – pritraukti 4 mlrd. CHF kapitalo, parduota 9,9% banko dalis didžiausiam akcininkui, Saudo Arabijos Nacionaliniam bankui. Tikimasi, kad 2024 m. pavyks grįžti į pelningą veiklą, pardavus struktūrinių priemonių skyrių įmonėms „PIMCO“ ir „Apollo Global Management“, sumažinus darbuotojų skaičių ir sėkmingai atskyrus kapitalo rinkų skyrių „CS First Boston“.

Pramonės sektorius

Nevienareikšmiškai vertinamus rezultatus pateikė JAV orlaivių gamintojas „Boeing“ (BA). Įmonės pajamos augo 35% iki $19,98 mlrd. (rinka tikėjosi $20,01 mlrd.). Labiau nustebino -$1,75 siekęs nuostolis akcijai, kada analitikai tikėjosi $0,17 pelno. Įmonė susidūrė su tiekimo grandinių iššūkiais, tačiau mato užsakymų augimą. Laisvieji pinigų srautai siekė $3,1 mlrd. ir pranoko Volstryto lūkesčius. Orlaivių gamintojas jau gamina 31 vienetą 737 modelio lėktuvų per mėnesį ir tikisi skaičių padidinti iki 50 vienetų 2025 metais. Tuo metu vienos didžiausių Prancūzijos įmonių „Airbus“ (AIR FP) finansiniai rezultatai pranoko rinkos lūkesčius. Įmonė dviženkliu procentu augino pajamas ir EBITDA bei iškėlė rekordinį 720 pristatytų lėktuvų tikslą 2023 metams. Jog siekis realus pagrindžia vasario antroje pusėje gautas didžiausias užsakymas „Airbus“ istorijoje – 250 lėktuvų „Air India“ avialinijoms.

Energetikos sektorius

Rinkos lūkesčius pranoko Jungtinės Karalystės naftos įmonės „BP p.l.c.“ (BP LN) ketvirtiniai rezultatai. Pajamos per metus augo 34,7% iki $70,36 mlrd. ir buvo $10,39 mlrd. didesnės nei prognozavo rinka. „BP“ veiklos pinigų srautai išaugo iki $13,57 mlrd., kai analitikai tikėjosi $9,8 mlrd. Tai leido įmonei pakelti išmokamus dividendus per 10% ir padidinti savų akcijų supirkimo programą dar $2,75 mlrd. Nors įmonės pelnas akcijai buvo mažesnis nei prognozuota, tačiau rinkos dalyviams dividendinė grąža pasirodė svarbesnė. „BP“ kaip ir daugelis kitų energetikos įmonių, sėkmingai mažina skolos lygį – grynoji skola $21,42 mlrd., nors dar prieš metus buvo ties $30,6 mlrd. Taip pat bendrovė toliau sėkmingai atsisako iškastinio kuro produktų ir iki 2030 m. žada sumažinti 25%. Vis tik įmonė išlaiko tolygias kapitalo išlaidas tiek iškastiniam kurui, tiek atsinaujinančiai energetikai. „BP“ iki 2030 m. prognozuoja kasmet išleisianti iki $8 mlrd. naftai ir dujoms, ir iki $8 mlrd. biokurui, vandeniliui, EV krovimo tinklams.

Komunalinių paslaugų sektorius

Didžiausia JAV komunalinių paslaugų įmonė „NextEra Energy“ (NEE) per metus pajamas augino 22% iki $6,16 mlrd., tačiau nepateisino analitikų lūkesčių. Pelnas akcijai buvo $0,51 ir per $0,02 viršijo Volstryto prognozes. Floridos elektros tiekimo verslas augo 18%, tuo metu švarios energijos segmentas 28% per metus. Įmonė pakėlė dividendus 10% iki $0,4675 ketvirčiui (~2,6% metinis pajamingumas). „NextEra Energy“ ketina kelis artimiausius metus toliau didinti dividendus identišku tempu. Analitikus kiek nuvylė žinia apie ilgamečio didžiausio įmonės verslo „Florida Power & Light” vadovo E. Silagy planą pasitraukti, po 20 metų bendrovėje ir paskutinių 11 vadovaujant jai.

Žaliavų sektorius

JK-Šveicarijos žaliavų kasybos ir prekybos įmonė „Glencore“ (GLEN LN) fiksavo solidžius metus, geriausiai sekėsi energetikos prekybos verslas ir anglies kasyba. Įmonės EBITDA per metus kilo 60% iki $34 mlrd. ir „Glencore“ investuotojams grąžins rekordinius $7,1 mlrd. Daugiau nei pusę pelno sudarė anglies kasybos verslas, kurio EBITDA per metus augo trigubai. Tuo pačiu, įmonė itin atsargiai komunikavo dėl pirmos 2023 m. pusės, nes Europoje orams išlikus šiltesniems nei paskutinių dešimtmečių vidurkiai, susidarė didesni energetikos išteklių rezervai nei prognozuota žiemos pradžioje. Įmonės rezultatai būtų dar geresni, jei ne $1,5 mlrd. skirta bauda JAV, JK ir Brazilijos jurisdikcijose dėl rinkos manipuliavimo ir kyšininkavimo.

Kas laukia ateityje?

Žvelgiant į priekį, analitikai sutaria, jog JAV įmonės neišvengs prastesnių rezultatų šiais metais. Tiesa, tikimasi, kad įmonių pelnai kris pirmoje 2023 m. pusėje ir vėl pradės augti antroje metų dalyje. Pirmam ir antram metų ketvirčiui „S&P 500“ indeksui priklausančių įmonių pelnai atitinkamai kris 5,7% ir 3,7%, o trečiame ir ketvirtame ketvirtyje jau augs atitinkamai 3% ir 9,7%. Bendrai, visiems metams matomas 2,2% pelno akcijai augimas. Vis tik akcijų rinka šiuo metu nėra “pigi”, remiantis ateinančių 12 mėn. P/E (angl. forward P/E) rodikliu (rinkos kapitalizacija padalinta iš prognozuojamo metų pelno). Šiuo metu forward P/E rodiklis siekia 17,7, kai pastarųjų 5 metų vidurkis yra ties 18,5, o dešimties metų – 17,2. Verta pažymėti, kad net ir po didesnio Europos akcijų indekso augimo šiemet „Euro STOXX 600“ indeksas pagal ateinančių 12 mėn. P/E rodiklį išlieka apie 35% pigesnis nei JAV „S&P 500“. Nepaisant pastarojo laiko ralio „FTSE 100“ indeksas nėra istoriškai brangus – pasiekė 10,7x ateinančių 12 mėn. P/E lygį (~40% pigesnis nei „S&P 500“), vis dar žemiau pastarųjų 10 metų vidurkio. Tuo pačiu, indeksas siūlo apie 3,5% dividendinį pajamingumą, kai JAV „S&P 500“ – 1,76%.

Toliau keliamos palūkanų normos ir lėtėjantis pelno augimas išlieka kaip pagrindiniai rizikos faktoriai rinkos kritimui. Tuo pačiu, jei ekonomika patirs negilią recesiją ir antroje metų pusėje centriniams bankams ne tik pavyks suvaldyti infliaciją, bet ir komunikuoti apie ateinantį normų mažėjimą, teigiamas sentimentas gali toliau kelti akcijų rinkas.

Susiję straipsniai:

Trečiojo ketvirčio įmonių rezultatų apžvalga: lėtėjantis augimas

Antrojo ketvirčio įmonių rezultatų apžvalga: kurie sektoriai džiugino ir kurie nuvylė?

Gaukite rinkų naujienas į savo pašto dėžutę

Mūsų kapitalo rinkų komanda kiekvieną pirmadienį paruošia svarbiausių rinkos naujienų apžvalgą. Norite gauti šias naujienas į savo pašto dėžutę? Prenumeruokite čia.

STRAIPSNĮ PARUOŠĖ
Justas Daujotas
Orion Securities | Finansų makleris

Konsultuojame:

– Padedame suformuoti investicinį portfelį, konsultuojame rinkų klausimais;
– Pateikiame strategijas, kaip apsaugoti investicinį portfelį nuo potencialių rinkos svyravimų;
– Aktyviai prižiūrime esamų investuotojų pozicijas;

Susisiekite:

Mantvidas Žėkas | Kapitalo rinkų skyriaus vadovas
mz@orion.lt