4 brangiai kainuojančios ir dažniausios investuotojų klaidos
Klaidos kainuoja, todėl baimė padaryti klaidą ne vienam kelią stresą. O stresuojant klaidos tikimybė tik didėja dėl žmonėms būdingų elgsenos šališkumų (angl. behavioral biases) priimant sprendimus. Kai kalba liečia investavimą, vieni priima sprendimus net nežinodami, kad daro klaidą, o kiti vengia sprendimų – nes bijo. Abu variantai gali kainuoti. Pirmuoju atveju didelę riziką ar net nuostolį, o antruoju praleistą galimybę uždirbti. Visgi optimaliausia yra būti atidiems, žinoti, kokios klaidos pasitaiko, ir suprasti, kad nesąmoningai kiekvienas investuotojas gali jas padaryti. Taigi, norime su jumis pasidalinti keliomis dažniausiai pasitaikančiomis investuotojų klaidomis.
Orion Portfelio valdytojos Gretos Dapšauskaitės įžvalgos.
Greta Dapšauskaitė | Orion portfelio valdytoja
1. „Rezultatų vaikymasis“ arba sprendimų priėmimas remiantis istorine grąža
Istorinius duomenis gauti lengviau nei prognozuoti ateitį. Istoriniai rodikliai yra svarbūs nustatant vyraujančias tendencijas ar vertinant įmonės finansinį stabilumą ir gebėjimą valdyti pinigus. Tačiau juk visada investuojame į ateitį, tad besiremiant tik istorine grąža, vienas dažniausiai pasitaikančių rezultatų yra investicijos įsigijimas po to, kai ji generavo aukštą grąžą, ir prieš tai, kai generuoja žemą. Taip nutinka dėl to, kad smarkiai pasikeitus makroekonominei aplinkai, technologijoms, konkurencijai ar paklausai, gali koreguotis ir įmonės augimas, keistis jo finansinė padėtis bei investicinė grąža. Todėl rekomenduojama sprendimus priimti remiantis tikėtina grąža. Paprasčiausias būdas ją įsivertinti – nustatyti kapitalo rinkų lūkesčius (angl. Capital market assumptions) ir remiantis jais koreguoti tikėtinas grąžas.
Žemiau pateikiame sutrumpintą lentelę ekonominio ciklo įtakai kapitalo rinkoms nustatyti.
2. Bandymas pataikyti tinkamą laiką
Net ir daugiametę patirtį turintys investuotojai nepataiko tinkamiausio meto pirkti ir parduoti. Normalu, jog net atlikus išsamią analizę apie tikėtiną įmonės vertės pokytįkuri gali būti teisinga, po nusipirkimo vertė dar gali kristi, o po pardavimo kilti, nes rinka galbūt tos atliktos analizės dar neįkainoja. Visada gali atrodyti, jog veiksmas atliktas per anksti ar per vėlai, o suveikus ir „gudrumui po laiko“ (angl. Hindsight bias) investuotojai dažnai galvoja, jog galėjo tai nuspėti. Iš tiesų tai būtų buvę beveik neįmanoma. Todėl investuotojams siūlome pirkti periodiškai.
Dapšauskaitė
Puikus pavyzdys yra Covid-19 sukelta recesija, kai daugelio įmonių vertės krito, bet investuotojai vertino, kad jos atsistatys. Esant neapibrėžtumui, kada kils ir ar dar nekris, bet pasirinkus finansinę priemonę pirkti periodiškai, tarkime, kas mėnesį, vidutiniškai bus pasiekiamas periodo žemumų vidurkis ir apsaugos investuotoją nuo nusipirkimo netinkamiausiu metu.
Dapšauskaitė
3. „Bandos vaikymasis“
Investuotojų tarpe dažnai pasitaiko aklas bandos sekimas – investavimas į populiarias investicijas. Nors patyrę investuotojai gali vadovautis tendencijų sekimu grąžai generuoti, tokiu būdu investuojant dažnas gali sumokėti per daug dėl to, kad ta investicija dabar ant bangos. Taip nutinka dėl kelių esminių priežasčių:
a. Informacijos ir faktų netikrinimas, lemiantis sprendimo priėmimą remiantis nepatikimomis nuomonėmis.
b. Neįsigilinimas į fundamentalius kiekvienos investicijos rodiklius ir sprendimo priėmimas remiantis savo asmenine istorine sėkme. Čia prisideda dar ir emocinis investavimas (angl. Overconfidence bias), kai sprendimai pirkti priimami esant investuotojui pakilios nuotaikos, o parduoti slogios, nepaisant to, kad šis veiksnys greičiausiai nesusijęs su konkrečia investicija.
c. Didesnė investicijos paklausa dėl populiarumo nei dėl tikėtinos grąžos, o tai nulemia per aukštą jos vertę.
Prieš tendencijas investuojantis Howard Marks, CFA neseniai savo pranešime metinėje „CFA“ instituto konferencijoje kalbėjo, jog jei investuojame kaip visi – tai ir uždirbame kaip visi. Jei norime uždirbti daugiau, turime investicinius sprendimus priimti kitaip nei visi, o ir sprendimai turi būti dažniau teisingi nei visų. Todėl investuotojas prieš priimant sprendimus rekomenduoja kelti klausimus: kodėl visi ten investuoja, kokią klaidą ten investuodami visi daro, ar yra pagrindo investuoti kitaip nei visi?
4. Nediversifikavimas
Diversifikavimas yra vertinga rizikos valdymo priemonė, kuri sukuria pridėtinę vertę tik tada, kai naujai pridedamoms investicijos rizika yra kitokia nei turimos. Investuotojas, turintis nediversifikuotą portfelį, bus labiau veiktas konkrečios finansinės priemonės vertės svyravimų. Pavyzdžiui, 2020-ųjų metų balandį kritus naftos kainoms, investuotojas turėjęs S&P energetikos indekso kompanijų akcijų dabar skaičiuotų -36.12% vertės kritimą nuo metų pradžios. Tai yra daugiau nei S&P 500, turinčio mišrių sektorių akcijų krepšelį, -5.77% kritimas. Diversifikavimas šiuo atveju sumažina svyravimų riziką, o tinkamai subalansavus, gali už žemesnę riziką atnešti ir didesnę grąžą. (Kaip tą padaryti skaitykite plačiau šiame straipsnyje.)
Ar pasimokysime iš kitų klaidų?
Iš klaidų mes mokomės, bet kaip sakoma, geriau mokytis iš svetimų nei iš savų klaidų. Tad tikimės, kad priimdami investicinius sprendimus žinosite, kokios klaidos yra dažnos. Daugiau nei žinojimas, gali apsaugoti tik aiškaus investicinio plano ar strategijos turėjimas. Investuotojas, aiškiai apsibrėždamas investicinio portfelio sudarymo ar sprendimų priėmimo taisykles, išvengs emocinių ir su jomis kylančių per brangių investicijų rizikų.
Jei norite pasikonsultuoti investicinio plano sudarymo klausimais, kviečiame kreiptis į mūsų komandą.
Susiję straipsniai:
– Baimė prarasti ir noras uždirbti – kaip elgtis su portfeliu šiandien?
