Lietuvos centrinės kredito unijos vadovas: jei išlaikysime dabartinį augimo tempą, iki 2030 metų padvigubinsime veiklos apimtis
LKU kredito unijų grupė, vienijanti 44 kredito unijas, daugiau nei 130 tūkst. klientų ir valdanti 1,27 mlrd. eurų turto, šių metų pradžioje pirmą kartą peržengė 1 mlrd. eurų paskolų portfelio ribą. Tolimesniam augimui skatinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), koordinuojanti didžiausios kredito unijų grupės Baltijos šalyse veiklą, šiuo metu vykdo antrąjį subordinuotųjų obligacijų programos etapą. Pirmajame etape investuotojų paklausa daugiau nei 1,5 mln. eurų viršijo pasiūlą.
Apie Lietuvos ekonomikos augimą, investicijų poreikį, verslo finansavimo tendencijas ir tai, kokį vaidmenį šiame procese mato kredito unijos, kalbamės su Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovu ir valdybos pirmininku Mindaugu Vijūnu.
Pastaraisiais metais LKU grupė kasmet augo maždaug penktadaliu. Kas leidžia manyti, kad panašus tempas gali išlikti ir toliau?
Reikėtų pabrėžti, kad nekalbame apie dvigubai spartesnį augimą nei rinka ar kokį nors išskirtinį scenarijų. Kalbame apie tempo išlaikymą.
Tęstinumą jam matau pirmiausia todėl, kad Lietuvos ekonomika išlieka investicijų etape. Daugelyje sektorių įmonės aktyviai investuoja į gamybos plėtrą, technologijas, energetinį efektyvumą ir produktyvumą. Ūkiai modernizuojasi, regionuose stiprėja eksportuojantys verslai. Paklausa būstui išlieka aukšta, o gerėjant pragyvenimo lygiui auga ir bendras žmonių vartojimas.
Man atrodo, kad čia vyksta ir platesnis pokytis. Prieš dvidešimt metų Lietuva pirmiausia kaupė kapitalą. Šiandien vis dažniau matome ekonomiką, kuri tą kapitalą aktyviai naudoja augimui. Įmonės investuoja todėl, kad mato galimybių tapti produktyvesnės, efektyvesnės ir konkurencingesnės tarptautinėse rinkose. Tai yra bręstančios ekonomikos požymis.
Antra, didelė šių investicijų dalis vyksta segmentuose, kuriuose istoriškai esame stiprūs – smulkiajame ir vidutiniame versle, žemės ūkyje, regionuose.
Įsitvirtinome taikydami individualų požiūrį: klientams, su kuriais dirbame, standartinio finansavimo produkto dažnai nepakanka. Jiems reikia gebėjimo įsigilinti į konkretų projektą ir priimti individualų sprendimą. Tam reikia kompetencijų, resursų, laiko ir tiesiog fizinio buvimo arti kliento. Mes visa tai turime.
Jau užsitikrinome mastą, kuris leidžia augti toliau. Vienijame 44 kredito unijas ir turime daugiau nei 100 klientų aptarnavimo vietų visoje Lietuvoje. Dėl to ekonomikos pokyčius dažnai matome anksčiau, nei jie atsispindi statistikoje.
Jeigu šios tendencijos nesikeis, daugiau nei 2 mlrd. eurų paskolų portfelis iki 2030 metų man atrodo logiška dabartinių procesų tąsa.
Šiuo metu vykdote subordinuotųjų obligacijų emisijos platinimą. Kokią vietą kapitalas užima jūsų augimo strategijoje?
Kapitalas finansų sektoriuje yra tas pats, kas gamybiniai pajėgumai pramonėje. Jeigu gamykla nori pagaminti daugiau produkcijos, jai reikia investuoti į naujas linijas. Jeigu finansų institucija nori suteikti daugiau finansavimo, jai reikia daugiau kapitalo.
Todėl mums kapitalas yra augimo prielaida. Vien šiuo metu vykdoma 4 mln. eurų subordinuotųjų obligacijų emisija sudaro galimybę ateityje finansuoti maždaug 50 mln. eurų didesnį paskolų portfelį.
Be to, pirmasis emisijos etapas mums buvo svarbus ne tik dėl pritrauktų lėšų. Investuotojų parodytas pasitikėjimas ir daugiau nei 1,5 mln. eurų pasiūlą viršijusi paklausa rodo, kad rinka teigiamai vertina mūsų finansinius rezultatus, kapitalo poziciją ir ilgalaikę strategiją.
Subordinuotosios obligacijos yra priskiriamos antro lygio kapitalui, todėl leidžia stiprinti kapitalo bazę ir sudaro prielaidas tolesniam finansavimo augimui.
Daugiau informacijos apie emisiją
Regionai dažnai minimi kaip viena iš jūsų stiprybių. Kokį potencialą juose įžvelgiate?
Kalbėdami apie Lietuvos ekonomiką daug dėmesio skiriame didmiesčiams, tačiau nemaža dalis šalies eksporto, pramonės investicijų ir gamybos augimo sukuriama regionuose. Būdami arti šių verslų gana anksti matome tendencijas, kurios vėliau atsispindi bendruose ekonomikos rodikliuose.
Mano nuomone, ateinančio dešimtmečio Lietuvos ekonomikos sėkmė didele dalimi priklausys nuo to, kaip greitai regionuose veikiančios įmonės didins produktyvumą. Lietuvos ekonomika yra tarp labiausiai į gamybą ir eksportą orientuotų ekonomikų Europos Sąjungoje, todėl investicijos į automatizaciją, technologijas ir efektyvumą čia turi tiesioginį poveikį šalies konkurencingumui.
Todėl regionus vertinčiau ne kaip atskirą ekonomikos segmentą. Juose šiandien vyksta nemaža dalis investicijų, kurios po kelerių metų atsispindės Lietuvos eksporto, darbo našumo ir ekonomikos augimo rodikliuose. Kitaip tariant, reikšminga dalis Lietuvos ekonomikos ateities jau dabar kuriama už didžiųjų miestų ribų.
Europoje kooperatiniai bankai ir kredito unijos jau ne vienerius metus auga sparčiau nei tradiciniai bankai. Kodėl vyksta toks pokytis?
Manau, kad stebime struktūrinį pokytį Europos finansų sektoriuje.
2025 m. paskelbti Europos kooperatinių bankų, kuriems priskiriamos ir kredito unijos, duomenys rodo, kad jų narių skaičius viršijo 91 mln., jie aptarnauja 228 mln. klientų ir valdo maždaug penktadalį Europos mažmeninės bankininkystės rinkos. Nuo 2011 metų kooperatiniai bankai vidutiniškai augino kreditavimo apimtis daugiau nei keturis kartus sparčiau nei likusi bankų sistema.
Tam yra kelios priežastys. Pirmiausia, po finansų krizės, pandemijos, energetikos šoko ir geopolitinių sukrėtimų verslas bei gyventojai pradėjo labiau vertinti stabilumą. Kooperatinės finansų institucijos tradiciškai remiasi ilgalaikiais santykiais su klientais ir konservatyvesniu rizikos vertinimu, todėl tokiomis sąlygomis jų modelis tapo dar aktualesnis.
Antra, Europoje vis svarbesnis tampa smulkusis ir vidutinis verslas. Šis segmentas sudaro didžiąją dalį Europos ekonomikos ir būtent jį istoriškai aktyviausiai finansuoja kooperatiniai bankai. Tokiems klientams dažnai reikia ne standartinio produkto, o gebėjimo suprasti konkretaus verslo situaciją, rinką ir ilgalaikį planą.
Trečia, kooperatiniai bankai remiasi itin stabilia finansavimo baze. Indėliai sudaro apie 52 proc. jų finansavimo struktūros, kai kitų bankų sektoriuje šis rodiklis siekia apie 40 proc. Tai reiškia mažesnę priklausomybę nuo finansų rinkų svyravimų ir didesnį atsparumą ekonominių ciklų metu.
Dažnai sakoma, kad Lietuvos finansų rinkoje dominuoja keli dideli žaidėjai. Kaip tokiomis sąlygomis kredito unijoms pavyksta augti sparčiau nei rinka?
Kuo didesnė ir labiau standartizuota tampa rinka, tuo aiškiau matyti segmentai, kuriuose standartinių sprendimų nepakanka.
Dažnai įsivaizduojama, kad individualaus požiūrio reikia tik labai mažoms įmonėms. Praktikoje taip nėra. Neretai kalbame apie milijonines apyvartas generuojančius verslus, kuriems svarbu, kaip greitai priimamas sprendimas, kiek laiko skiriama projektui ir ar finansų partneris supranta konkrečią situaciją bei verslo logiką.
Matome ir kitą pokytį. Dalis Lietuvos verslų jau subrendo ir pasiekė naują augimo etapą. Jie perka konkurentus, plečia veiklą užsienyje, ruošiasi kartų kaitai, investuoja į produktyvumą.
Manau, kad kartų kaita artimiausią dešimtmetį taps viena iš labai svarbių Lietuvos verslo temų. Tūkstančiai įmonių, sukurtų pirmaisiais nepriklausomybės dešimtmečiais, pereis į kitą vystymosi etapą. Vienur matysime verslo perdavimą šeimos nariams, kitur – išorinius investuotojus ar įsigijimus. Tai kurs reikšmingą finansavimo poreikį ir taps svarbiu verslo kreditavimo augimo veiksniu.
Tokie projektai retai būna standartiniai, todėl atsiranda dar viena nauja erdvė kredito unijoms.
Apskritai manau, kad sveikai ekonomikai reikalinga finansų sistemos įvairovė. Kaip versle konkurencija skatina efektyvumą, taip finansų rinkoje skirtingi finansavimo modeliai didina pasirinkimą klientui.
Lietuvoje kredito unijos ilgą laiką buvo vertinamos atsargiai. Ar galima sakyti, kad sektorius šiandien jau visiškai kitoks nei prieš dešimtmetį?
Manau, kad tai vienas iš mažiausiai suprastų pokyčių Lietuvos finansų sektoriuje. 2018 metais Lietuvoje buvo įgyvendinta viena iš griežčiausių kredito unijų sektoriaus pertvarkų Europoje. Buvo iš esmės peržiūrėti kapitalo, valdymo ir rizikos reikalavimai, sustiprinta priežiūra, sukurta dviejų centrinių kredito unijų sistema.
Dėl to šiandien kalbame apie visiškai kitokį sektorių nei prieš dešimt ar penkiolika metų. Tai beveik 2 mlrd. eurų turto valdantis sektorius, kuris veikia pagal tuos pačius prudencinius principus kaip ir bankai. Pavyzdžiui, Lietuvos bankas mums taiko kapitalo ir likvidumo reikalavimus, kurie savo esme yra analogiški bankams taikomiems reikalavimams.
