Kodėl dabar yra geras metas investuoti į saugumo ir gynybos pramonę?

Pasaulis pamatė, jog technologijos gali daryti stiprią įtaką įtemptai geopolitinio scenarijaus raidai. Ukrainoje gausiai naudojamos pažangios technologijos, kaip antai: palydoviniai ryšiai, duomenų žvalgyba, bepiločiai dronai. Modernusis karas atkreipė visų dėmesį, jog puolama ne tik ginklais, bet ir kibernetinėmis atakomis, kuriomis gaunama informacija apie oponentą arba trikdomos esminės technologijos, pavyzdžiui, palydovinio ryšio tinklai.

Atsiradus kalboms apie karo grėsmes, pasikeitė bene visų NATO šalių požiūris į saugumą. Prieš karą Ukrainoje, Europos Sąjungos narės, esančios NATO, prognozavo, jog karinės išlaidos pasieks 1,8 trilijono JAV dolerių (14 % augimas per penkerius metus), o dabar šis augimas, prognozuojama, jog bus tarp 53 ir 65 %. JAV karinėms išlaidoms 2024 metais skirs didžiausią sumą per visą istoriją – 886 milijardus JAV dolerių. Gynybos sektoriuje naujai kuriami verslai būtent ir siekia šių milžiniškų biudžetų dalies, kas ir patraukė investuotojų susidomėjimą.

Startuolių padėtis Jungtinėse Amerikos Valstijose

JAV rizikos kapitalo investuotojų požiūris į karo pramonę visiškai apsivertė per pastarąjį laikotarpį. Investicijos į saugumo sektoriaus startuolius per kelis metus padvigubėjo. Tai rodo ir skaičiai: 2019 metais iš viso buvo investuota kiek mažiau nei 16 milijardų JAV dolerių, tuo tarpu 2022 metais ši suma siekė 33 milijardus JAV dolerių, o 2023 metais investicijos artėja link rekordinės sumos – vien per pirmąjį ketvirtį buvo suinvestuota 14,5 milijardų JAV dolerių.

Gynybos sektoriaus įmonės mato investicines galimybes šiuo susidomėjimo periodu ir nenusisuka nuo galimybės gauti papildomo finansavimo. Viena iš tokių įmonių „Epirus Inc“, kuri 2022 metų vasarį per „Series C“ finansavimo etapą pritraukė 200 milijonų JAV dolerių investicijų iš 13 skirtingų turto valdytojų. Bendrovė siūlo didelės galios mikrobangų technologiją, leidžiančią pasiekti neprilygstamą kontraelektronikos poveikį. „Epirus Inc“ gaminama „Leonidas“ sistema gali paleisti elektromagnetinių impulsų spindulius, kurie neutralizuoja aplink esančią elektroniką. Šios sistemos pagrindinė paskirtis apsiginti nuo bepiločių dronų ar bet kokios kitos grėsmę keliančios elektronikos. JAV kariuomenė 2023 metų pradžioje sudarė 66 milijonų JAV dolerių vertės kontraktą su „Epirus“ dėl „Leonidas“ nukreiptos energijos sistemos.

Padėtis Europoje

Investuotojus Europoje prasidėjęs karas paskatino skirti finansavimą gynybos sektoriui labiau nei bet kur kitur. Įmonės užsiimančios gynybos sprendimais 2022 metais pritraukė trigubai daugiau kapitalo nei praeitais metais. 2021 metais pritraukta suma siekė 10 milijardų JAV dolerių, o tuo tarpu 2022 metais finansavimo buvo pritraukta kiek daugiau nei 30 milijardų JAV dolerių. Europos Sąjungos planai didinti išlaidas karinei pramonei irgi neatsilieka. ES įsteigė naujas programas, kurių tikslas remti saugumo ir gynybos pramonę ES šalyse. Tarp naujų programų: ES šaudmenų gamybos rėmimo aktas, Europos gynybos fondas, ES gynybos inovacijų sistema, Europos taikos priemonė. Bendra šių programų biudžeto vertė siekia 22,5 milijardų eurų.

Karas Ukrainoje paskatino ne tik investicijas į naujai besisteigiančius gynybos ir saugumo verslus, bet ir įkvėpė didesnį aktyvumą susijungimų ir įsigijimų (angl. M&A) rinkoje. Europoje padidėjusioms pritraukto kapitalo sumoms būtent didžiausią įtaką turėjo 2022 metais išaugusi strateginių įsigijimų ir susijungimų veikla. Vienas tokių pavyzdžių Europoje, vokiečių bendrovė „Rheinmetall“, įvykdžiusi vieną didžiausių praėjusių metų sandorių. Ši įmonė, garsi tiesioginė karinių transporto priemonių tiekėja, teikianti šarvuotas vikšrines, taktines transporto priemones; be to, siūlanti įvairias gynybos sistemas ir paslaugas. 2022 metų pabaigoje „Rheinmetall“ sudarė pirkimo sutartį su ispanų įkurta „Expal Systems“ dėl 100 % akcijų paketo įsigijimo, kuris buvo įvertintas 1,2 milijardo EUR. Sandoris turėtų pilnai įvykti iki 2023 metų vasaros galo. „Rheinmetall“ įsigijusi ispanų šaudmenų gamintoją siekia praplėsti savo pagrindinį ginklų ir šaudmenų verslą, daugiausia dėmesio skirdama atsarginių gamybos pajėgumų didinimui ir platesniam produktų asortimentui. Vokiečių karinių transporto priemonių gamintoja jau jaučia didėjančių biudžetų poveikį, liepos 10 dieną „Rheinmetall“ sudarė 1,9 milijardų eurų vertės kontraktą su Vokietija ir Olandija, dėl 3058 „Caracal“ oro mobiliųjų platformų tiekimo.

Baltijos rinka

Baltijos šalys ne vieną kartą savo gimtinės istorijoje patyrusios Rusijos nesustabdomą godumą, supranta, jog pilno masto karinė invazija į Ukrainą gali būti ne pabaiga. Tai atsispindi šių šalių gynybos biudžeto pokyčiai prasidėjus karui. Lietuva 2022 metais krašto apsaugai skyrė beveik 50 % daugiau nei 2021 metais. 2023 metais Lietuvos gynybos biudžetas sudarys 2,52 % šalies BVP. Latvija 2023 metais skira 2,25 % šalies BVP gynybos ir saugumo tikslams, o iki 2027 metų gynybai siekia skirti netgi 3 % BVP. Tuo tarpu, Estija jau seniau buvo prisijungus į 2,5 % BVP gynybos biudžeto „klubą“ ir 2024-2027 metais patvirtino, jog krašto apsaugos biudžetas sudarys pilnus 3 % nuo BVP.

„Rusijos sekančio strateginio puolimo galimybės statusą laikančios Baltijos šalys, ne vienintelės suvokia šią grėsmę. NATO tai puikiai supranta ką ir parodo NATO viršūnių susitikimas Vilniuje. Šis susitikimas svarbus Baltijos šalims, nes suvažiavimo pagrindinė tema yra rytinio fronto gynybos sistema ir planas. Logiška, jog sprendimai gali privesti prie didesnės karinės galios dislokavimo šiame regione. Gausėjant gynybos ir saugumo verslams šiose šalyse su didesniu aljanso dėmesio sutelkimu į regioną, gali padidėti investicijos į tokias bendroves.“ – teigia „Orion Securities“ vadovas Karolis Pikūnas.

Karolis Pikūnas | „Orion“ vadovas

Investicijos į gynybos ir saugumo verslus Lietuvoje atsiduria investuotojų akiratyje. Pavyzdžiui 2020 m. ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su INVEGA pradėjo kuruoti rizikos kapitalo iniciatyvą „MILInvest“, kurios dėka įkurti du fondai: „ScaleWolf Accelerator“ ir „ScaleWolf VC“. Šie būtent orientuojasi į gynybos, saugumo technologijas vystančias lietuviškas įmones ir startuolius.

„Geopolitiniai įvykiai iš esmės pakeitė saugumo architektūrą regione. Vakarų pasaulyje tapo aišku, kad turime keistis ir būti žingsniu priekyje; taip saugosime demokratines vertybes ir žmonių gyvybes. Investicijos į savo pačių saugumą yra absoliutus prioritetas, o ScaleWolf fondai užpildo trūkstamą grandį ir aktyviai prisideda prie saugumo ekosistemos kūrimo. Ieškodami talentų, juos įgalindami, ugdydami ir burdami bendram tikslui, prisidedame prie greitesnio iššūkių sprendimo, o siūlydami finansinius investavimo instrumentus sukuriame palankias mūsų portfelio startuolių plėtros ir augino galimybes.“ – teigia „ScaleWolf Accelerator“ ir „ScaleWolf VC“ fondų vykdantysis partneris Edvinas Kerza.

„ScaleWolf Accelerator“ ir „ScaleWolf VC“ fondų vykdantysis partneris Edvinas Kerza.

Baltijos rinkoje jau yra kelios sėkmingos gynybos pramonės įmonės, viena jų Estijos robotinių transporto priemonių gamintoja „Milrem Robotics“. Bendrovės pagrindiniai produktai: „THeMIS“, „Multiscope“, „Type-X“. „THeMIS“ yra vidutinio dydžio bepilotė antžeminė transporto priemonė skirta logistinei paramai kariams, veikianti kaip transportavimo platforma, nuotolinė ginklų stotis.

„Multiscope“ yra „THeMIS“ civilinės paskirties analogas, o „Type-X“ vis dar vystymo stadijoje gaminamas robotinis kovinis tankas. Estijos robotinių transporto priemonių gamintojos kontroliuojantis akcijų paketas 2023 metais buvo įsigytas pasaulyje pirmaujančios pažangių technologijų ir gynybos įmonių grupės „EDGE“.

„Milrem Robotics“ robotikos ir autonominių sistemų lyderė iš šio įsigijimo turės prieigą prie reikiamų resursų tolesniam produktų vystymui ir padės grupės įmonėms ties robotika ir autonominėmis galimybėmis.

Lietuva irgi turi sėkmingą gynybos ir saugumo sektoriaus atvejį. „NanoAvionics“ kosmoso technologijų įmonė, mažų palydovų misijų integratorė, daugiausiai dėmesio skirianti naujos kartos palydovų kūrimui. Neatrodo, kad kosmoso technologijų įmonė galėtų turėti svarbios įtakos kare, tačiau palydovai efektyviai naudojami komunikacijai, navigacijai, atpažinimui ir stebėjimui karo metu. Tiesa, kad „NanoAvionics“ palydovai aktyviai naudojami ir civiliniam tikslui, įmonės produktai gali būti panaudoti abejoms prasmėms. Iš tikrųjų, daugelis šio sektoriaus įmonių turi dvigubos paskirties produktus, kas užtikrina jų gyvavimą net absoliučios taikos metu ir spartaus ginklavimosi nebuvimui. 2022 metais lietuvių įkurtos palydovų gamintojos akcijų paketo dalis (77 %) buvo įgyta vienos labiausiai gerbiamos gynybos, jūrų, kosmoso domenų bendrovės „KONGSBERG“. „NanoAvionics“ buvo įvertinta 65 milijonais EUR ir sandoryje sutarta 77 % akcijų dalis parduota už kiek daugiau nei 50 milijonų EUR.

„Rekordinės rizikos kapitalo investicijos, pritraukto kapitalo sumos bei aktyvi susijungimų ir įsigijimų (angl. M&A) rinka gynybos ir saugumo sektoriuje vakaruose ir Baltijos šalyse implikuoja sektoriaus atsigavimą. Rekordai paremti įtempta geopolitine aplinka ir valstybių tikslu niekada neatsidurti agresorių rankose. Naujų fondų įkūrimas kaip „MILInvest“ ar NATO rizikos kapitalo fondo, ES karinių išlaidų planų pradžia žada bent 10 metų aktyvią saugumo ir gynybos sektoriaus ekosistemą ir atveria naujas galimybes investuotojams.“ – teigia investicinės bankininkystės įmonės vadovas Karolis Pikūnas.

Primename, kad tai nėra pasiūlymas pirkti, parduoti ar laikyti šiame straipsnyje paminėtus vertybinius popierius ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindu ar dalimi. „Orion Securities“ siūlo prieš priimant investicinį sprendimą pasitarti su Jūsų finansų konsultantu bei įvertinti visas su finansine priemone susijusias rizikas ir/ar kitas Jums reikšmingas aplinkybes.

Daugiau informacijos:

– Įsteigti pirmieji rizikos kapitalo fondai gynybai ir saugumui

– Milijardinis NATO žingsnis į rizikingą veiklą

– Plačiau apie investicijų valdymą