NFT: ilgalaikė investicija ar trumpa teisė pasigirti?

NFT (angl. non-fungible token) arba nepakeičiamas žetonas yra blokų grandine paremta technologija, kurios pagalba virtualioje erdvėje egzistuojantį įrašą, kūrinį, tekstą ar duomenų rinkinį galima įvardinti unikaliu uždedant jam tam tikrą elektroninį „parašą“. Geriausia aliuzija į realų gyvenimą būtų meno kūriniai, pasaulyje yra milijonai Mona Lizos paveikslo kopijų, tačiau originali yra tik viena. NFT šiuo atveju yra jos unikalumą ir originalumą užtikrinanti priemonė – savitas autentiškumo sertifikatas, panašiai kaip Leonardo Da Vinčio parašas esantis ant paveikslo. Tiesa, NFT savininkas negauna papildomų autorinių teisių į kūrinį, jam priklauso teisė pirkinį toliau parduoti arba jį laikyti, tačiau neskelbti to savo intelektine nuosavybe.

Nors išpopuliarėjo tik 2021-ųjų pradžioje, pati NFT technologija nėra tokia ir nauja, jos pradžia fiksuojama 2013-aisiais metais. NFT veikimas paremtas naudojant Ethereum blokų grandinę. Ethereum yra ir kriptovaliuta, tačiau jos blokų grandinė talpina ir papildomos informacijos turinčius NFT.

Kur naudojama tiek dėmesio pritraukianti technologija?

Skaitmeninis menas

Turbūt daugiausiai dėmesio pritraukęs ir didžiausią sumaištį ties tuo sukėlęs įvykis buvo NFT pardavimas už stulbinančius 69 milijonus JAV dolerių. Amerikietis Mike Winkelmann, geriau žinomas savo slapyvardžiu Beeple yra skaitmeninio meno kūrėjas. Beeple iki spalio mėnesio nebuvo už vieną savo darbą gavęs daugiau nei 100 dolerių, tačiau tai pasikeitė, kuomet jis pradėjo prekiauti skaitmeninėmis unikaliomis šių darbų versijomis. Didėjantį jo žinomumą vainikavo prestižinių Christie‘s aukcionų namų organizuotas pirmasis pasaulyje skaitmeninio meno aukcionas, kurio metu už 69 milijonus JAV dolerių buvo parduotas koliažas „Everydays – The First 5000 Days“ talpinantis 5000 paveikslėlių, kurtų 5000 dienų iš eilės. Po tokio stulbinančio pardavimo Beeple tapo trečiu vertingiausiu gyvu menininku pasaulyje.

pav. 1 Everydays – The First 5000 Days, meninko Beeple kūrinys, parduotas už 69 milijonus JAV dolerių

Sporto atributikos kolekcionavimas

Nors menas skamba lyg akivaizdus pasirinkimas NFT technologijai, nuo madų neatsilieka ir kitos, kartais ir visai su tuo nesusijusios industrijos. Viena iš jų – sporto suvenyrų kolekcionavimas, kuris savo laiku buvo vienas iš populiariausių kolekcionavimo būdų. JAV iki dabar milžiniškas vertes išlaiko beisbolo kortelės, Europoje – futbolo šalikai ar lipdukų su sportininkų atvaizdais albumai. Tačiau tiek kortelės, tiek šalikai didelį savo žavesį išlaiko fizinėje formoje, galimybėje paimti juos į rankas ir taip turėti su savimi.

Viena pirmųjų savo gebėjimą prisitaikyti prie naujų technologijų parodė NBA – profesionali Šiaurės Amerikos krepšinio lyga. Šiuo metu veikiantis NBA Top Shot yra blokų grandine paremtas produktas, kurio pagalba sporto fanai gali įsigyti unikalius, ryškiausius rungtynių momentus bei vadinti save jų savininkais. Platforma taip pat sukurta taip, kad vartotojai gali tiek pirkti, tiek kitiems asmenims parduoti turimus momentus, taip sukuriant savotišką „prekyvietės“ (angl. marketplace) atmosferą.

Paklausa šiems momentams taip pat stebina – vieno geriausių pasaulio krepšinio žaidėjų LeBron James „dėjimo“ į krepšį momentas buvo parduotas už įspūdingus 200 tūkstančių dolerių. Tiesa, realios reikšmės savininko teisių turėjimas neturi, visus momentus nemokamai galima pamatyti tiesiog internete, tačiau tai prekiautojų nestabdo . Jau kovo gale NBA Top Shot platformoje buvo išleista daugiau nei 400 milijonų JAV dolerių.

pav. 2 Brangiausi NBA Top Shot esantys skelbimai

Prabangos prekės

Manoma, kad į NFT rinką labai akylai žiūri ir aukštosios mados segmentas. Tokios kompanijos kaip „Louis Vuitton“, „Prada“ ar „Dior“ didžiąją dalį savo pajamų gauna parduodant prekes, kurių dažna pirkimo priežastis yra ne tik nepriekaištinga kokybė, bet ir tai, jog šių prekinių ženklų produktų turėjimas gali teikti tam tikrą prestižo jausmą. „Gucci“ mados namai visai neseniai išleido virtualius sportbačius, kuriuos įsigijus vartotojas gali juos nešioti virtualiuose pasauliuose ar platformose (pvz. Roblox). Ian Rogers, buvęs vyriausiasis Louis Vuitton mados namų skaitmeninės erdvės vadovas (angl. Chief Digital Officer) teigia, jog NFT ir aukštoji mada yra siejama tuo, kad jų pagalba vartotojas gauna išskirtinę ir autentišką prekę. Būtent dėl to artimiausiu metu būtų galima tikėtis didžiųjų mados kompanijų įėjimo rinką, kurioje, kaip galima matyti, investuotojai pinigų tikrai netaupo.

Kodėl investuotojai ar kolekcionieriai ryžtasi tokioms investicijoms?

Prieigos prie meno gerinimas

Augančios kriptovaliutų kainos, mažėjantis pasitikėjimas JAV doleriu bei per paskutinius metus dėl sumažėjusio vartojimo paaugusios JAV vidurinės klasės santaupos – tai tik keletas priežasčių, sudariusių puikią terpę naujai investavimo formai. NFT tapo itin paprastu būdu investuoti į meną, nors ir ne fizinį, koks yra įprastas, o skaitmeninį. Visais amžiais investicijos į meno kūrinius buvo laikomos įprasta praktika, tačiau dažnu atveju paveikslų ir kitų dirbinių kaina buvo labai aukšta ir prieigą prie jų turėdavo tik labai pasiturintys asmenys. NFT prekyba ir kūrimas suteikia galimybę skirtingų socialinių sluoksnių investuotojams įsigyti įvairios kainos meno bei taip pat apeiti dažnai prestižiniais ir uždarais laikomus aukcionus.

Unikalumo įrodymas

Dažnai sutinkamos klastotės vis „atbaidydavo“ savęs ekspertais nelaikančius investuotojus. Su NFT pagalba prieiga pagerinta, o klastoti meno kūrinius tampa kone neįmanoma, kadangi kiekvienas parduotas vienetas užtikrina savo autentiškumą. Investuotojai, besitikintys kūrinio, įrašo ar vaizdo medžiagos vertės augimo arba norintys tiesiog pasakyti, kad originali to versija priklauso jiems, gali matyti NFT kaip tokią galimybę suteikiantį įrankį.

Nauda autoriams

Kone svarbiausias NFT aspektas – kūrėjams suteikiama galimybė gauti dalį sumos nuo kiekvieno ateityje įvyksiančio jų kūrinio pardavimo. Tai autorius gali paskatinti kurti žinant, jog jei jų kūrinių vertė ateityje stipriai pakils bei jais bus prekiaujama, kūrėjus už kiekvieną pardavimą pasieks tam tikro dydžio (įprastai iki 10% nuo sandorio kainos) honoraras. NFT taip pat gali būti naudinga smulkiems kūrėjams, kurie dar neturi galimybės platinti savo darbų dideliu mastu, tačiau turi fanų, norinčių juos paremti ir tikinčių jų ateities sėkme.

NFT rizikos

Reikia nepamiršti, jog NFT turi ir rizikų, taip dažnai neakcentuojamų dabartiniame jų populiarumo kontekste.

Ilgaamžiškumas nėra užtikrintas

Posakis jog „Viskas internete yra amžina“ nėra visiška tiesa. O tai gali galioti ir NFT priemonėms, kurios yra priklausomos nuo nuorodų (URL), vedančių į patį kūrinį. Besilankant internete galima pastebėti, jog kai kurios nuorodos gali nebeveikti. Pats NFT blokų grandinėje netalpina kūrinių aprašymų, informacijos bei pačio meno. NFT suteikia nuorodą į vietą internete, kur galima rasti minimą kūrinį. Tad norint pasiekti įsigytą skaitmeninį turtą reikia įsitikinti, jog nuoroda, vedanti į jį veikia ir gali būti bet kada prieinama.

Nuorodos kelia didelę problemą visam NFT pardavimo procesui. Perkant priemonę pardavėjas gali jau nuo pačių pradžių suteikti nuorodą į blogą šaltinį, arba puslapis, į kurį vedama nuoroda gali būti išjungtas. Muzikos atlikėjos Grimes už 389 000 JAV dolerių parduota animacija yra susieta su dvejomis svetainėmis: Nifty Gateway (aukciono puslapis) bei Cloudinary (interneto puslapių talpykla). Jei bent vienas iš minėtų tinklalapių būtų išjungtas, prieiga prie kūrinio dingtų. Tokių pasekmių pirkėjas daugumoje atvejų kontroliuoti negali ir susiduria su didele rizika, susijusia su pardavėjo bei technologijos patikimumu.

pav. 3 Ištrauka iš atlikėjos Grimes sukurto animuoto NFT

Oro tarša

Kita rizika, kurią sukuria NFT populiarėjimas, yra jų įtaka aplinkai, tiklsiau – oro taršai. NFT sukūrimas vyksta atliekant labai daug sudėtingų skaičiavimų, kurie naudoja didelius elektros energijos kiekius. Dėl to į aplinką išmetami didesni nei įprastai anglies dioksido kiekiai. Norint išsiaiškinti NFT įtaką aplinkai buvo vykdomi keletas skaičiavimų, kurių rezultatai teigė, jog vieno kūrinio patalpinimas į blokų grandinę sunaudoja tiek pat elektros energijos, kiek vienas vidutinis europietis per mėnesį. Tiesa, šie įrašai vėliau buvo pašalinti kaip klaidingi, tačiau NFT bendruomenėje sutinkama, jog naujoji priemonė daro didesnę nei įprasta žalą gamtai. Tai pripažino ir jau anksčiau minėtas menininkas Beeple, kuris dalį iš NFT meno uždirbtos sumos skirs atsinaujinančiai energijai plėtoti ir taip „atstatyti“ savo padarytą žalą.

Investicija, kolekcionavimas ar tiesiog malonumas?

Didelei gyvenimo daliai keliantis į skaitmeninę erdvę, su NFT pagalba tai gali padaryti ir menas bei kitas turtas, dažniau laikytas fiziniu arba tiesiog nedisponuojamu. Tačiau nors kolekcionavimas ir turi labai ilgą istoriją, gali iškilt klausimas kokia jo sėkmė bus nebe fiziniame, o skaitmeniniame pasaulyje? Kadangi NFT rinka dar labai jauna, kategoriškų teiginių sakyti kol kas nereikėtų, tačiau kaip ir bet kada investuojant, būtina atsižvelgti į kylančias rizikas: galimi techniniai sutrikimai, žala aplinkai ar paprasčiausias nuvertėjimas, kadangi tik rinka gali nuspręsti ar teisės į LeBron‘o „dėjimo“ vaizdo klipą yra vertos 250 000 dolerių, o pirmą tweet‘ą istorijoje – 2,9 milijonus dolerių.

Šaltiniai:
• www.theverge.com
• www.businessinsider.com
• www.theverge.com
• www.theverge.com
• hypebeast.com
• www.wsj.com
• www.nbcnews.com
• qz.com
• www.theverge.com
• res.cloudinary.com
• www.cnbc.com
• nbatopshot.com

Susiję straipsniai ir kitos naujienos

– Orion Youtube kanalas