Susisiekite
+370 5 249 82 72
[contact-form-7 404 "Not Found"]

Jūsų žinutę gavome.
Netrukus su Jumis susisieksime.




Kas trukdo moterims investuoti?

„Šiandien moterys neabejoja savo finansine laisve: turi banko sąskaitas, gali kreiptis į banką dėl paskolos. Tačiau užtenka pažvelgti į netolimą praeitį, kad pamatytume, jog teisių jos turėjo nedaug.“ – teigia Kristina Pyplienė, Orion investicinės bankininkystės ekspertė. Laikas apžvelgti, kodėl moterys investuoja tiek mažai.

Kristina Pyplienė | Investicinės bankininkystės ekspertė

 

Iki 1975 m. JAV bankai turėjo teisę atsisakyti suteikti moteriai kreditą be vyro laiduotojo. Šiandien jai nebereikia įrodinėti savo šeiminės padėties, siekiant gauti paskolą. Tačiau kalbant apie pinigus vis dar egzistuoja didžiulis lyčių atotrūkis.

Kristina
Pyplienė
„Moterys verčiau taupo, nei investuoja. Nors taupymas yra finansinės gerovės pagrindas, moterys dažnai apsiriboja pinigų atidėjimu į taupomąją sąskaitą, kur grąža maža. Investavimas gali padėti sustiprinti finansinę poziciją dėl potencialiai didesnės grąžos įdarbinus savo pinigus.“

 

Moterys verčiau taupo, nei investuoja. Nors taupymas yra finansinės gerovės pagrindas, moterys dažnai apsiriboja pinigų atidėjimu į taupomąją sąskaitą, kur grąža maža. Investavimas gali padėti sustiprinti finansinę poziciją dėl potencialiai didesnės grąžos įdarbinus savo pinigus.

Daug tyrimų įrodo, kad moterys, palyginti su vyrais, pasiekia geresnių rezultatų investuodamos, bet šiandien jos sudaro tik apie 4 proc. visų finansinių investuotojų.

Toks atotrūkis kelia susirūpinimą. Įvertinus faktą, jog moterys uždirba mažiau nei vyrai ir savo santaupas praranda dėl infliacijos, ilgainiui tai tampa rimta kliūtimi moterų finansinei gerovei.

Kalbinau savo srities profesionalus, kad išsiaiškinčiau priežastis ir rasčiau sprendimus, kaip šį atotrūkį sumažinti.

Iš kairės: psichologas Julius Tilvikas; ICF ugdomojo vadovavimo (koučingo) specialistė, karjeros mentorė ir konsultantė, ICF valdybos narė Džiuginta Gruodienė; lyderystės trenerė ir mentorė, „FranklinCovey“ konsultantė Orinta Žvirzdinė

Nusistovėję mąstymo modeliai

Psichologo Juliaus Tilviko teigimu, mūsų visų elgseną lemia istoriniai, socialiniai ir psichologiniai veiksniai, kuriantys mąstymo modelius.

Ilgą laiką moterys neturėjo sprendimo teisės pinigų klausimais. Pokyčiai prasidėjo tik XX a. viduryje. Matę, kad piniginius klausimus sprendžia daugiausia tėčiai, o mamos lieka nuošalyje, jų dukros – šiandienos moterys – perima tą stereotipinį mąstymą.

„Ruošdamasis šiam interviu atlikau apklausą apie moterų požiūrį į investavimą. Dauguma sako, kad jų investavimo ir piniginius įpročius lemia turima atsitiktinė informacija. Beveik vienbalsiai jos minėjo, kad edukacijos apie investavimą trūksta arba jos tiesiog nėra“, – sakė J. Tilvikas.

Nėra?! Kaip taip gali būti, kad man jos gausu, o joms „nėra“? Psichologas J. Tilvikas aiškino, jog šiuo atveju suveikė keletas kognityvinių šališkumų (nuostatų):

1 – Moterys nematė kitų investuojančių moterų – grupės efektas. „Jei nematau, kaip mano pažįstamos investuoja, vadinasi, moterys neinvestuoja.“

2 – Prieinamumo euristika – informacija, kurią jau turiu, yra tiksliausia. „Visi kalba, kad investavimas – sudėtinga ir rizikinga veikla. Vadinasi, taip ir yra.“ Nesvarbu, kad realybėje investavimas ne toks sudėtingas ir ne visada susijęs su aukšta rizika.

3 – Patvirtinimo efektas – priimto sprendimo pranašumų iškėlimas ir trūkumų ignoravimas. „Mano būdas tvarkytis su pinigais yra puikus, o kiti būdai turi labai daug minusų.“ Nors kiekvienas finansinis sprendimas turi savo pranašumų ir trūkumų.

Noriu pabrėžti, kad šios nuostatos būdingos ir vyrams, tik jiems jos pasireiškia kitaip.

Dar pridėkime juoda–balta mąstymą: įsitikinimą, kad investuoti reikia didelių pinigų arba geriau išvis neinvestuoti; investuojant arba labai daug uždirbama, arba viskas prarandama. Vėlgi, tai informacijos trūkumas ir iškreipimas – žiniasklaidoje nekalbama apie nuoseklaus, ilgalaikio investavimo rezultatus. Tačiau bankrotai ar uždirbti milijardai – skaitomiausios žinios.

Julius
Tilvikas
„Dar pridėkime juoda–balta mąstymą: įsitikinimą, kad investuoti reikia didelių pinigų arba geriau išvis neinvestuoti; investuojant arba labai daug uždirbama, arba viskas prarandama. Vėlgi, tai informacijos trūkumas ir iškreipimas – žiniasklaidoje nekalbama apie nuoseklaus, ilgalaikio investavimo rezultatus. Tačiau bankrotai ar uždirbti milijardai – skaitomiausios žinios.“

„Apsišaukėlio“ sindromas

ICF ugdomojo vadovavimo (koučingo) specialistė, karjeros mentorė ir konsultantė, ICF valdybos narė Džiuginta Gruodienė per savo ilgametę patirtį dirbdama su moterimis yra pastebėjusi, jog joms reikia stiprinti savivertę. Tarp moterų dažnai fiksuojamas „apsišaukėlio“ sindromas (angl. Imposter syndrome) – reiškinys, kai gabius ir daug pasiekusius žmones užvaldo nepasitikėjimas savimi. Polinkį į jį turi ir vyrai, tačiau moterys jį patiria dažniau ir stipriau.

„Moterys bijo būti sukritikuotos dėl pernelyg rizikingų investicijų, o nesėkmės atveju jų savivertė dar labiau kristų. Įrodyta, kad moterys pačios save menkina, o savo pasiekimus karjeroje ar gerus pažymius studijuojant laiko „sėkmingai susiklosčiusių aplinkybių“ rezultatu. O vyrai tai įvardija kaip savo sunkaus darbo rezultatą“, – teigė Dž. Gruodienė.

Džiuginta
Gruodienė
„Įrodyta, kad moterys pačios save menkina, o savo pasiekimus karjeroje ar gerus pažymius studijuojant laiko „sėkmingai susiklosčiusių aplinkybių“ rezultatu. O vyrai tai įvardija kaip savo sunkaus darbo rezultatą.“

Rizikos vengimas

Psichologo J. Tilviko teigimu, moterys labiau siekia saugumo, vengia rizikos, kad padidintų tikimybę išgyventi ir pasirūpinti palikuonimis. Investavimas siejamas su rizika, todėl jos investuoja mažiau. Moterys, priimdamos finansinius sprendimus šeimoje, dažnai kreipia daugiau dėmesio į čia ir dabar, ypač atsiradus vaikams. Drabužėliai, būreliai, mokyklos… „Vaikai yra mano investicija“, – tai ne vienos mamos žodžiai.

Galima manyti, kad investavimas – skaičių ir logikos pasaulis. Vyrai priima racionalius sprendimus, o moterys – emocinius. Investuojant suprasti skaičius ir laikytis logikos būtina, o tai „geba“ tik vyrai. Tarsi jie vieninteliai sprendžia racionaliai, o moterys remiasi vien jausmais. Ne! Tiesiog vyrai emocinius sprendimus geriau racionalizuoja.

Moterys, nesuprasdamos visko nuodugniai, vengia rizikos ir neįsitraukia. BMJ agentūros tyrimu, iš visų rizikingų ir kvailiausių sužalojimų ar mirties atvejų 88,7 proc. teko vyrams. Šie rezultatai puikiai atspindi, kiek rizikingiau jie linkę elgtis.

Kaip skatinti moteris investuoti?

„Pajamų nelygybė (kai kuriuose sektoriuose moterų darbo užmokesčio atotrūkis siekia 38 proc.), stereotipai, kad investavimas yra sudėtingas, kad reikia daug pinigų, aplinkoje nėra sėkmingo investavimo pavyzdžių – visa tai stabdo moteris nuo investavimo“, – argumentus vardijo lyderystės trenerė ir mentorė, „FranklinCovey“ konsultantė Orinta Žvirzdinė, turinti daugiau nei 20 metų vadovavimo patirties tarptautinėse organizacijose.
Jos nuomone, stereotipus privaloma keisti ir formuoti investavimo kultūrą, pradedant nuo šių žingsnių:

–  Kalbėjimas apie pinigus – ne „tabu“: dalykimės savo patirtimi apie finansus ir investicijas šeimoje, su vaikais, draugais, artimaisiais; komunikuokime sėkmės atvejus.

– Ugdykime įgūdžius: reikia išmokti tvarkyti savo kasdienius finansus, planuoti ir investuoti.

Orinta
Žvirzdinė
„Stereotipai, kad investavimas yra sudėtingas, kad reikia daug pinigų, aplinkoje nėra sėkmingo investavimo pavyzdžių – visa tai stabdo moteris nuo investavimo“

 

J. Tilvikas papildė: „Tyrimai rodo, kad 62 proc. moterų investicijų pasaulyje jaučiasi traktuojamos kitaip nei vyrai: jos pernelyg globojamos, neįsiklausoma į jų poreikius, nuvertinamos investicinės idėjos, galiausiai nesimezga ryšys su konsultantais vyrais. Nemažai moterų sako, jog informacija apie investavimą yra „labai vyriška.“ Kas yra „vyriška“? Specifiniai terminai, investicinių produktų formuluotės, jau minėtas informacijos trūkumas.“

Investicinių produktų ir informacijos apie investavimą pateikimas „žmonių kalba“, t. y. su realiais pavyzdžiais, pageidautina – iš moterų lūpų, galėtų padidinti investuojančių moterų skaičių.

Taip pat reikėtų didinti investuojančių moterų matomumą. Kuo daugiau investuojančių moterų aplink, tuo normaliau atrodo investuoti pačiai.

Kristina
Pyplienė
„Tikime, kad mažėjantis atotrūkis tarp investuojančių vyrų ir moterų augins ne tik moterų finansinę lygybę, bet ir bendrus šalies ekonomikos rodiklius.“

 

Nors investuojančių moterų skaičius Lietuvoje auga tikrai lėtai, su Orion komanda suprantame, kad galime prisidėti prie šio skaičiaus augimo Lietuvoje. Tikime, kad mažėjantis atotrūkis tarp investuojančių vyrų ir moterų augins ne tik moterų finansinę lygybę, bet ir bendrus šalies ekonomikos rodiklius.

1 Star2 Stars3 Stars4 Stars5 Stars (5 votes, average: 4.20 out of 5)
Loading...

Susiję straipsniai: Kodėl moterų investuotojų tiek mažai

Plačiau – radijo laida: psichologo J. Tilviko įžvalgos

STRAIPSNĮ PARUOŠĖ
Kristina Pyplienė
Orion Securities | Investicinės bankininkystės ekspertė