Kaip investuoti, kai ekonomikos augimas lėtėja

Karolis Pikūnas | Orion investicinės bankininkystės skyriaus vadovas

Pasaulinės krizės nuspėti beveik neįmanoma

Šiuo metu daugelis analitikų svarsto dilemą: ar laukia pasaulio naujo krizė ar tik natūralus ekonomikos suletėjimas, kuris yra neišvengiamas ir kartais būtinas, kad skirtingų šalių ekonomikos neperkaistų, įgyvendintų tam tikras reformas ir toliau judėtų į priekį?

1998-ųjų Azijos ir Rusijos, 2000 metų dotcom, 2008 metų psaulinę krizes įžvelgė tik retas. Analitikai tokie kaip Nurielis Rubini vėliau išgarsėjo ir jų bandoma klausyti, tačiau nėra tokių, kurie krizę teisingai suprognozuotų antrą kartą. Galima teigti, kad niekas nežino, kokia ir kada krizė ateis. Jai ruošiantis ir jos bijant, yra tikimybė bereikalingai išnaudoti daug brangių resursų, praleisti investavimo ir plėtros galimybes, priduoti prichologinį nestabilumą ir papildomas baimes darbuotojams ir partneriams.

Regioninės ekonomikos lėtėjimui identifikuoti – aiškūs rodiklai

Kalbant apie ekonominį valstybės ar regiono suletėjimą situacija yra visai kitokia. Ekonominiu suletėjimu ar recesija analitikai vadina situaciją, kuomet pradeda:
1. mažėti šalies BVP lygis du ketvirčius iš eilės;
2. didėja bedarbystės lygis;
3. krenta verslo pasitikėjimo ekonomine būkle rodikliai ir indeksai.

Tokią situaciją dažnai galima suprognozuoti, ją įvertinti, konstantuoti ir imtis atitinkamų priemonių.

Šiuo metu yra keletas rizikos faktorių, kurie gali sukelti recesiją ar netgi įtakoti tam tikros krizės užuomazgas. Prie šių faktorių galima priskirti: Vokietijos ekonomikos suletėjimą, užsitęsusį BREXITprocesą, JAV, Kinijos, Europos sąjungos prekybos ir muitų karus, skirtingo termino palūkanų normų pokyčius JAV. Visi elementai yra reikšmingi ir juos reiktų atitinkamai įvertinti atsižvelgiant į tai, kad ekonominio suletėjimo išsivysčiusiose ekonomikose nebuvo jau daugiau nei 10 metų ir ekonomikos cikliškumas yra neišvengiamas.

Ką daryti investuotojams?

Kyla natūralus klausimas, kaip elgis investuotojui, kuris įžvelgia recesijos užuomazgas? Kaip tokiame ekonomikos cikle investuoti, kaip išsaugoti uždirbtą turtą ir turimas investicijas?

Pirmiausia reiktų skirti laiko, pasitarti su investavimo specialistais bei peržiūrėti turimas finansines priemones. Svarbu kritiškai įvertinti, kaip šios priemonės reaguotų į ekonomikos letėjimą, kaip keistųsi jų vertė ir likvidumas.

Taip pat reiktų atkreipti dėmesį, ar portfelis yra tinkamai išskirstytas per skirtingas turto klases, verslo sektorius, valiutas ir valstybes. Investicinį portfelį turėtų sudaryti šios turto klasės: pinigai ar ypač likvidžios finansinės priemonės, įmonių akcijos, obligacijos, žaliavos, nekilnojamas turtas, alternatyvios investavimo priemonės. Kiekviena ši turto klasė turi daug variantų ir kombinacijų, kurių mozaiką reikia atitinkamai paruošti sau viduje nusprendus, kad ekonomikos suletėjimas artėja. Reiktų aptarti kiekvieną iš šių turto klasių atskirai:

Pinigai ir likvidūs aktyvai

Šią turto klasę, lėtėjant ekonomikos augimui, reiktų padidinti. Reikia kruopščiai atsirinkti finansų įstaigas, kuriose laikyti pinigines lėšas ir jas paskaidyti. Istorija rodo, ne visos finansų įstaigos lengvai pergyvena ekonomikos suletėjimą ar krizę. Pinigai sąskaitoje ar ypač likvidžiose vyriausybinėse obligacijas pasižymi ypač mažu vertės svyravimu. Šias lėšas visada galima panaudoti recesijos metu atsiradusioms naujoms investcijoms, pavyzdžiui staiga sripriai nukrenta nusižiūrėtų akcijų kainos, atpinga nekilnojamas turtas, atsiveria verslo plėtros galimybės. Tokį piniginį rezervą laikyti verta ir drąsiai jį naudoti atsiradus galimybei. Toks piniginis rezervas geli išgelbėti turimą verslą ar projektą, kuris galimai susidurtų su finansinio likvidumo iššūkiais. Žinoma, pinigai sąskaitoje napsaugo nuo infliacijos ar netgi nuo minusinių palūkanų šiais laikais, todėl reiktų labai apgalvoti, kokią dalį investicinio portfelio laikyti šioje turto klasėje.

Akcijų rinkos

Vyrauja įsitikinimas, kad akcijų rinkos labai stipriai svyruoja ir jų tikrai reiktų vengti artėjant ekonominiam suletėjimui. Tačiau tam tikruose sektoriuose akcijos per krizes išlieka stabilios ar netgi kyla. Prie šių sektorių priskirčiau sveikatos apsaugos paslaugas teikiančias, bendro vartojimo prekių pardavimo ar komunalinių paslaugų kompanijas. Šių sektorių teikiamas paslaugas ar prekes žmonės visvien pirks ir vartos. Taigi, šios bendrovės išlaikys stabilias pajamas ir pelningumo maržas, jų akcijų kainos nekrenta. Dažnu atveju tokios įmonės moka stabilius dividendus. Renkantis tokių įmonių akcijas, reiktų atkreipti dėmesį, kaip jų akcijų vertė svyravo per paskutinę krizę, ar pastoviai moka stabilius dividendus, ar tai didelė ir senai veikianti patikima kompanija. Tokių įmonių akcijos portfeliui priduoda stabilumo ir divedendai padeda apsaugoti turta nuo infliacijos. Tokių kompanijų akcijų galima rasti JAV ar vakarų Europos biržose. Peržiūrint turimą akcijų portfelį galima svarstyti peralokuoti investicijas į minėtų saugesnių sektorių bendrovių akcijas.

Nekilnojamas turtas

Istorija rodo per krizes NT kainos ir likvidumas labai krenta, statybų sektorius išgyvena didelį sukrėtimą. Ar reikia visą turimą NT parduoti prieš ekonominį suletėjimą? Tikrai ne. Tiesiog reikia peržiūrėti turimą NT portfelį ir daug atidžiau vertinti naujus NT vystymo projektus. Nekilnojamas turtas, kuris yra geroje lokacijoje ir yra nuomojamas patikimam nuomininkui gali tapti stabilų pinigų srautą generuojačia investicija. Toks turtas visada turės vertę ir atitinkamą paklausą. Lėtėjant ekonomikai, reiktų vengti naujų vystytinų projektų, kurie turi įvairių papildomų rizikų: statybų, pirkėjo, kainos, būsimo nuomininko ir pan.

Obligacijos ir privati skola

Ruošiant portfelį ekonominiam suletėjimui, reiktų rinktis patikimų ir didelių kompanijų ar vyriausybių obligacijas. Rekomenduotina labiau orientuotis į trumpo ar vidutinio termino obligacijas, kurios nepasižymi dideliais vertės svyravimais, keičiantis bazinėms palūkanoms ar augant infliacijai. Patikimiau ir saugiau būtų rinktis obligacijų fondus ar skolos fondus, kuriuose portfeliai yra diversifikuoti, juos prižiūri valdytojų komanda, kurie priima atitinkamus sprendimus, keičiantis ekonomikos ciklui.

Žaliavos

Investavimas į keletą pagrindinių pasaulinių žaliavų, kaip nafta, grūdai, auksas būtų naudinga. Jos visada turės tam tikrą vertę, jų paklausa ir pasiūla per daug nesvyruoja. Beto jos turi mažą koreliaciją su kitomis turto klasėmis. Žaliavos yra geras diversifikatorius turimam bendram investiciniam portfeliui. Taip pat reiktų atkreipti dėmesį į auksą, kurio vertė pradeda augti analitikams pradėjus dažniau kalbėti apie artėjantį sunkmetį. Dažnu atveju aukso vertė auga tik dėl to, kad padaugėja išsigandusiu investuotojų, kurie tikti, kad investiciją į auksą juos apsaugos. Tačiau pačio aukso suvartojimas ir panaudojimas pramonėje nepadidėja. Auksas portfelyje gali užimti tam tikrą dalį, tačiau ne per daug reikšmingą ir labiau diversifikacijos tikslais, nes sentimentams pasikeitus, aukso kaina gali greitai ir reikšmingai koreguotis žemyn.

Svarbu laiku pasiruošti

Ekonominio lėtėjimo bijoti nereikia, svarbu jam laiku pasiruošti. Geriausia, kai ekonominė situacija dar gera, ramiai įvertinti turimą turtą, invecijas, įsipareigojimus ir imtis veiksmų, kurie leistų ramiai miegoti. Taip pat reiktų nepamiršti investijų ir į patį save, kaip naujos studijos, kursai, knygos, kurios tikrai visada atsiperka.

Įvertinkite straipsnį:

(6 votes, average: 4.17 out of 5)

Loading...

Susiję straipsniai:

– Apie ekonominę krizę – pozityviai