Susisiekite
+370 5 249 82 72

Jūsų žinutę gavome.
Netrukus su Jumis susisieksime.




Keliavimo tendencijos: Oro uostų viešbučių era

Sparčiai augantys turistų srautai sukuria naujas galimybes investuotojams Lietuvoje bei aplinkinėse valstybėse. Šiame straipsnyje „Orion Securities“ Gerovės valdymo skyriaus vadovas Mindaugas Strėlis apžvelgia kelionių tendencijas ir kaip jos įtakoja oro uostų infrastruktūrą.

Mindaugas Strėlis | Orion Gerovės Valdymo skyriaus vadovas

 

Kelionių agentūros pasaulyje prognozavo, kad 2020 m. bus 1,6 mlrd. užsienio turistų, tačiau ši riba peržengta jau 2018-aisiais, o metinis augimas siekė 6 proc.

Tam įtakos turėjo keletas veiksnių. Pigių skrydžių bendrovių plėtra, mažėjančios visų oro vežėjų bilietų kainos dėl konkurencijos ir pingančių degalų, populiarėjančios technologijų bendrovių paslaugos keliautojams, supaprastinti vizų režimai.

Europa išlieka didžiausia tarptautinio turizmo rinka. Pernai čia apsilankė 713 mln. turistų, kurie užsienio valstybėje praleido bent vieną naktį. Turistų srautų augimas Senajame žemyne fiksuojamas devynerius metus iš eilės ir pernai siekė 6 proc. Panašiai didėjo ir atskirų Europos regionų populiarumas – Pietų ir Viduržemio jūros šalyse jis siekė 7 proc., o Vakarų bei Rytų ir Vidurio Europoje – po 6 proc.

Didžiausią įtaką turizmo plėtrai turi populiarėjantis oro transportas, kurio pasaulinė apimtis pernai siekė 4,3 mlrd. keliautojų ir augo įspūdingais 6,5 proc. Oro transportą renkasi 57 proc. visų keliautojų, kasdien pasaulyje įvykdoma 93 tūkst. skrydžių. Kelionių lėktuvais paklausą lemia greitis, saugumas, patogumas ir patraukli kaina. Lėktuvų bilietų kainos, įvertinus infliaciją, mažėja jau 30 metų ir kadaise tik turtingesniems gyventojams buvusi įkandama paslauga dabar prieinama daugeliui.

Pokyčiai oro uostuose

Augantis keliautojų lėktuvais srautas, kuris nuo 2009-ųjų padidėjo 64 proc. ir per ateinančius du dešimtmečius dar padvigubės, skatina veiklą pertvarkyti ir oro uostus – juose kuriasi geriausi restoranai, žinomų prekės ženklų parduotuvės, statomi nauji viešbučiai.

Tačiau oro uostų infrastruktūros ir paslaugų plėtra nespėja paskui augančius keleivių srautus ir kintančias keliavimo sąlygas. Pavyzdžiui, dėl didelės apkrovos skrydžiai vykdomi ir keleiviams nepatogiu metu – antrą valandą nakties ar penktą ryto.

Tai tampa dar vienu veiksniu, didinančiu viešbučių oro uostuose paklausą. Viešbučių verslas visuomet buvo glaudžiai susijęs su transporto infrastruktūra.

Mindaugas
Strėlis
„Dėl didelės oro uostų apkrovos skrydžiai vykdomi ir keleiviams nepatogiu metu – antrą valandą nakties ar penktą ryto.Tai tampa dar vienu veiksniu, didinančiu viešbučių oro uostuose paklausą.“

 

Didmiesčiuose šalia geležinkelio stočių rasite daug senų ir naujų viešbučių, o populiarėjant oro transportui skrydžių bendrovės buvo pirmųjų pasaulinių viešbučių tinklų steigėjos. Skandinavijos SAS įkūrė dabartinį „Radisson“ viešbučių tinklą, „Pan American World Airways“ – „InterContinental Hotels“, o „Air France“ – „Le Meridien“.

Oro uostų viešbučiai šiandien

Šiuolaikiški oro uostų viešbučiai smarkiai skiriasi nuo pirmųjų, dažniausiai siūliusių tik lovą mažame kambaryje ir kuklius pusryčius, trumpam prieš skrydį ar tarp skrydžių čia apsistojusiam keliautojui.

Dabar oro uostų viešbučiai prabanga nenusileidžia esantiems prabangiuose kurortuose ar sostinių centruose. Štai Singapūro Čangio oro uosto 3-iajame terminale įsikūrusiame „Crown Plaza Changi Airport“ viešbutyje yra sporto salė, SPA, keletas restoranų ir milžiniškas kiemas su baseinu, o kambariuose – belaidžiai spausdintuvai verslo keliautojams.

Jis toks – ne vienintelis. Įspūdingi ir modernūs viešbučiai įkurti Londono Hitrou („Sofitel“), Niujorko Johno F. Kennedy („TWA Hotel“) ar šalia Stokholmo Arlandos oro uosto svečių laukiantis „Jumbo Stay“, įrengtas sename „Boeing 747“.

Nuo šių tendencijų neatsilieka ir Lietuva bei jos kaimynės. Vilniaus oro uostas yra vienas sparčiausiai augančių Europoje, keleivių srautas pernai pasiekė 4,92 mln. – 31 proc. daugiau nei 2017-aisiais. Iki 2020 m. pabaigos planuojama baigti Vilniaus oro uosto terminalų plėtrą, investicijos sieks apie 60 mln. eurų, o po rekonstrukcijos bus galima aptarnauti 7 mln. keleivių per metus.

Didžiausias Baltijos šalyse Rygos oro uostas pernai aptarnavo 7,05 mln. keleivių, o po netrukus pasibaigsiančios rekonstrukcijos jo pajėgumas padidės iki 10 mln. keleivių per metus. Iš Rygos vasaros sezono metu 20 oro bendrovių vykdo skrydžius į 90 miestų.

Įkurtas specialus fondas

Šis sparčiai augantis verslo segmentas suteikia naujų galimybių investuotojams. Viena jų – nekilnojamojo turto investicinis fondas „Airport Hotels Fund“, nuo 2017 m. investuojantis į naujų oro uostų viešbučių steigimą. Šiuo metu plėtojami trys projektai prie Vilniaus, Rygos ir Krokuvos tarptautinių oro uostų.

Airport Hotels Fund vykdomas projektas prie Vilniaus oro uosto

 

Vilniuje, šalia parduotuvės „Ikea“, suprojektuotam „Park Inn by Radisson Vilnius Airport Hotel & Business Centre“ statybos leidimas išduotas šių metų sausį, o jį atidaryti planuojama 2020 m. pradžioje. Investicijos sieks 9 mln. eurų.

Fondas ką tik įsigijo sklypą prie Krokuvos oro uosto. Čia planuojama investuoti 13,4 mln. eurų. Viešbučio architektūrinis projektas šiuo metu visai baigiamas, o dėl viešbučio valdymo varžosi gerai žinomi prekių ženklai „Park Inn by Raddisson“, „iBis Styles“ ir „Hampton by Hilton“. Planuojama, kad jis duris atvers 2021 m.

Oro uosto viešbučio projektas prie Tarptautinio Krokuvos oro uosto

 

Trečias fondo viešbutis planuojamas vos 800 metrų nuo Rygos tarptautinio oro uosto, jame bus 180 kambarių. Į šį viešbutį ketinama investuoti 14 mln. eurų, jį atidaryti numatyta 2021 m.

Viešbučių administravimo mokykla bei planuojamas bendrabučių tinklas – ne pirmieji „Orion Wealth Management” bei p. Jakulio kartu įgyvendinami projektai. Nuo 2017 m. veikiantis nekilnojamo turto investicinis fondas „Nordic Airport Hotels Fund“, investuojantis į Centrinės/Šiaurės Europos šalių naujų viešbučių plėtrą bei esamų viešbučių įsigijimą taip pat tapo ilgalaikio bendradarbiavimo vaisiumi. Vienas iš pagrindinių idėjų autorių Marius Jakulis Jason teigia, jog naujos idėjos gimsta palaipsniui.

Marius Jakulis
Jason
„Iš pradžių nebuvo plano plėtoti viešbučių verslą užsienyje, tačiau investicijų patrauklumas išryškėjo dirbant su viešbučio prie Vilniaus oro uosto projektu.“

 

„Orion Securities“ plėtodama šiuos projektus bendradarbiauja su žinomu teisininku ir investuotoju Mariumi Jakuliu Jasonu, kuris yra šio fondo valdytojas. M. Jakulis Jasonas viešbučių projektus plėtoja jau daugelį metų, jam priklauso Vilniuje esantys „Grand Hotel Kempinski“ ir „Radisson Blu Royal Astorija“ viešbučiai.

STAIPSNĮ PARUOŠĖ
Mindaugas Strėlis
Orion | Gerovės valdymo skyriaus vadovas