„Atsinaujinančios energetikos investicijos“ valdytojas: saulės ir vėjo parkais mūsų regione aktyviai domisi Vakarų kapitalas

Dar visai neseniai Baltijos šalys ir Lenkija Europos atsinaujinančios energetikos rinkoje buvo vertinamos kaip perspektyvi, tačiau antrinė kryptis. Šiandien situacija yra iš esmės pasikeitusi, o į rinką žengia nauji ir netikėti žaidėjai, sako 8,5 proc. pajamingumo obligacijas iki balandžio 21 d. platinančios investicinės bendrovės „Atsinaujinančios energetikos investicijos“ (AEI) valdytojas Mantas Auruškevičius. Regionas pereina iš alternatyvios investicijų geografijos į vieną iš prioritetinių krypčių, kuriose tarptautinis kapitalas ieško ir masto, ir grąžos, ir strateginės logikos.

„Tarptautinių investuotojų, reguliariai besidominčių Baltijos regiono atsinaujinančios energetikos projektais, geografija pastaruoju metu aktyviai plečiasi, matome tai pagal užklausas, kurias gauname dėl mūsų vystomų ar jau veikiančių projektų įsigijimo. Baltijos šalys tampa vis patrauklesniu investicijų regionu užsienio instituciniam kapitalui, tai lemia ir didėjanti rinkos branda, ir aiškesnė reguliacinė aplinka, ir augančios elektros paklausos potencialas“, – sako M. Auruškevičius.

Daugiau informacijos apie šiuo metu vykstančią AEI obligacijų emisiją.

Pastarąjį pusmetį rinkoje suaktyvėjo nauji žaidėjai

„Lords LB Asset Management“ valdoma, į paskutinę veiklos stadiją įžengusi ir iki 2027-ųjų pabaigos visus projektus realizuoti siekianti investicinė bendrovė valdo apie 165 mln. eurų vertės saulės ir vėjo elektrinių portfelį Lietuvoje, Lenkijoje bei Latvijoje. Tai – viena iš didžiausių tokio tipo platformų regione, todėl jau įvykę AEI projektų pardavimai bei potencialių investuotojų, besidominčių bendrovės parkais, geografija gana tiksliai atspindi Baltijos šalių ir Lenkijos atsinaujinančios energetikos rinkos dinamiką.

„Didžiausią paklausą jaučiame iš Skandinavijos, Centrinės bei Vakarų Europos institucinių investuotojų, turinčių ilgametę patirtį infrastruktūriniuose aktyvuose ir ieškančių rinkų, kuriose dar galima rasti kokybiškų projektų, augimo perspektyvą ir pakankamą mastą. Šalia jų aktyviai veikia ir Lenkijos bei Baltijos rinkose įsitvirtinę vietiniai strateginiai žaidėjai.

Pastarąjį pusmetį regione itin pastebimai suaktyvėjo ir nauji tarptautiniai žaidėjai, tarp jų – Izraelio kapitalo investuotojai, agresyviai perkantys vystymo stadijos projektus. Jų įėjimas į regioną didina konkurenciją dėl geriausių aktyvų ir daro teigiamą įtaką projektų vertinimams“, – sako AEI valdytojas.

AEI projektus įsigijo britai ir suomiai

2024 m. pabaigoje AEI 65,5 MW veikiančių saulės parkų portfelį Lenkijoje įsigijo Jungtinės Karalystės institucinis investuotojas. Pernai Suomijos instituciniam investuotojui bendrovė pardavė 45 MW vystymo stadijos vėjo parką su 9 MW energijos kaupikliu Lietuvoje bei 132 MW vystymo stadijos vėjo parką Latvijoje.

Įvykusių sandorių struktūra bei šiuo metu 303 MW galios veikiančius parkus valdančios AEI vykdomos derybos su potencialiais pirkėjais rodo, kad investuotojai perka ne tik pajamas jau generuojančius projektus, bet ir vystymo stadijoje esančius parkus.

„Kitaip tariant, regionas jiems atrodo patrauklus ne vien kaip konservatyvi infrastruktūrinė investicija, bet ir kaip augimo istorija, rodomas pasitikėjimas regiono kryptimi“, – teigia M. Auruškevičius.

Motyvuoja augantis elektros vartojimas ir geopolitinė realybė

Pasak eksperto, investuotojų susidomėjimą skatina ir ilgalaikės elektros paklausos perspektyvos regione.

„Tiek Baltijos šalyse, tiek Lenkijoje artimiausią dešimtmetį prognozuojamas reikšmingas elektros suvartojimo augimas. Lenkija sparčiai augs kaip duomenų centrų plėtros kryptis Centrinėje ir Rytų Europoje, o didėjantis šio sektoriaus elektros poreikis kuria paklausą ilgalaikėms žaliosios elektros tiekimo sutartims.

Lietuvoje ir Latvijoje duomenų centrų segmentas kol kas mažesnis, tačiau dėl sustiprėjusių tarpvalstybinių jungčių bei sparčiai augančių vietinių atsinaujinančios energetikos pajėgumų, regionas tampa vis patrauklesne vieta tarptautiniams operatoriams. Vyksta ir transporto bei šilumos ūkio elektrifikacija: elektromobilių plėtra, šilumos siurblių diegimas bei pramonės perėjimas nuo iškastinio kuro prie elektros. Lietuvoje papildomu paklausos veiksniu tampa ir planuojami žaliojo vandenilio projektai“, – sako M. Auruškevičius.

Jo teigimu, ilgalaikių sprendimų ieškoti Europą skatina ir geopolitinė situacija: šiemet prasidėjęs karas Irane tapo jau antrąja energetikos krize per penkerius metus, skatinančia sprendimų priėmėjus dar daugiau dėmesio skirti atsinaujinančios energetikos plėtrai.

„Europos Komisija, reaguodama į situaciją, paragino spartinti elektrifikaciją bei atsinaujinančios energetikos ir tinklų plėtrą, o tokios šalys kaip Prancūzija jau paskelbė apie ryžtingesnius žingsnius mažinti iškastinio kuro dalį. Baltijos šalims ir Lenkijai vietiniai saulės ir vėjo projektai tampa ne tik ekonominiu, bet ir strateginio saugumo klausimu. Investuotojams, vertinantiems regiono projektus, tai reiškia papildomą politinį bei reguliacinį užnugarį ilgalaikei sektoriaus plėtrai“, – aiškina ekspertas.

Išskiria tris investuotojų kategorijas

Rinkoje veikiančius investuotojus, pasak M. Auruškevičiaus, galima suskirstyti į tris grupes.

Pirmoji – strateginiai investuotojai. Jiems konkretus saulės ar vėjo parkas dažniausiai yra ne tik finansinis aktyvas, bet ir įėjimo į Baltijos šalių ar Lenkijos rinką taškas, nuo kurio galima pradėti didesnę plėtrą. Įsigijęs pirmą projektą, toks investuotojas vėliau plečiasi organiškai arba per papildomus sandorius.

Antroji grupė – finansiniai investuotojai. Jiems, pasak eksperto, svarbiausia stabilumas, aiškumas ir prognozuojama grąža. Tokie pirkėjai labiausiai vertina veikiančius projektus su ilgalaikėmis pajamų fiksavimo sutartimis ir patikima finansavimo struktūra. Jų akyse tai yra klasikinė infrastruktūrinė turto klasė.

„Trečioji – platforminiai investuotojai. Jų vaidmuo regione ryškėja vis labiau. Toks formatas labiau traukia strateginius investuotojus, siekiančius vienu sprendimu paskirstyti reikšmingą kapitalą regione ir toliau plėsti platformą įsigyjant, vystant bei statant naujus projektus. Šis modelis ypač aktualus investuotojams, neturintiems vietinės komandos, bet norintiems greitai užimti reikšmingą poziciją regiono sektoriuje“, – sako AEI valdytojas.

Platina 8,5 proc. pajamingumo obligacijas

AEI balandžio 14-21 d. platina 2 mln. eurų vertės obligacijų emisiją su 8,5 proc. fiksuota metine palūkanų norma. Obligacijų platinimą organizuoja investicinių paslaugų bendrovė „Orion Securities“. Investuoti nuo 1039,68 eurų balandžio 14-21 d. gali tiek privatūs, tiek instituciniai investuotojai Baltijos šalyse. Emisijos trukmė: 7,5 mėn. (iki 2026 m. gruodžio 4 d.).