Susisiekite
+370 5 249 82 72

Jūsų žinutę gavome.
Netrukus su Jumis susisieksime.




Rinkos formavimas – kas tai ir kokia to nauda verslui?

Nesuklysime teigdami, kad kiekvienoje vertybinių popierių biržoje yra Rinkos formuotojo (Market Making) institutas. Vilniaus biržoje pirmasis rinkos formuotojas Orion Securities pradėjo šią veiklą 2007 m. O nuo 2013 m. Nasdaq Baltijos vertybinių popierių biržose įdiegta rinkos formuotojo programa. Rinkos formavimu siekiama skatinti biržos dalyvius didinti akcijų, įtrauktų į prekybos sąrašus, likvidumą.

Kas yra (kaip vyksta) rinkos formavimas?

Rinkos formuotojai vadovaujasi biržos reikalavimais ir taisyklėmis. Rinkos formuotojai savo rizika ir savo sąskaita įsipareigoja nuolat teikti tam tikro dydžio (nuo 500 iki 5000 EUR) pavedimus pirkti ir parduoti pasirinktas akcijas, išlaikant tam tikrą (nuo 1% iki 5%) pateiktų pavedimų pirkti ir parduoti kainų skirtumą. Tokie nuolat rinkoje esantys pavedimai tam tikru dažnumu yra pilnai ar iš dalies įvykdomi.

Dalius
Gerulaitis
„Rinkos formavimas padidina investuotojams galimybę prekiauti vertybiniais popieriais – investuotojai visada turės galimybę nusipirkti arba parduoti akcijas rinkoje. Aktyvesni rinkos formuotojai sumažina skirtumą tarp pirkimo ir pardavimo pavedimų iki minimumo, kurį apsprendžia kainų žingsnis. Kainų žingsnį lemia vienas iš likvidumo rodiklių – statistinis dienos sandorių skaičius. Kuo likvidesnės akcijos, tuo mažesnis jų kainų žingsnis. Mažesnis kainų žingsnis suteikia daugiau galimybių (erdvės) aktyviesiems investuotojams, kas savo ruožtu vėl didina likvidumą.”

 

Tuo pačiu, rinkos formuotojas, kaip bet kuris kitas aktyvus investuotojas (spekuliantas), valdo savo investicijų portfelį – pagal rinkos tendencijas mažina arba didina pozicijas, fiksuoja trumpalaikius nuostolius ar pelnus, performuoja (atnaujina) pozicijų savikainą. Tokiu būdu rinkos formuotojas prekiauja pasirinktomis akcijomis ir taip didina jų likvidumą.

Kuo skiriasi rinkos formavimas pagal sutartį nuo biržos programos vykdymo?

Biržos nariai, dalyvaujantys rinkos formuotojo programoje, gauna iš biržos nuolaidų – mažesnį komisinį mokestį. Pagrindinis programos reikalavimas – teikti nustatyto dydžio ir kainų skirtumo pavedimus. Pasyvus rinkos formuotojas pagal galimybes „traukiasi nuo fronto“, t. y. vengia sandorių. Ramioje rinkoje, kainoms mažai svyruojant, pasyvaus rinkos formuotojo pavedimai įvyksta rečiau, ne kas dieną.

Aktyvesnis rinkos formuotojas gali teikti ir papildomus pavedimus, mažesnio kainų skirtumo ar „arčiau rinkos“, kurie įvyksta dažniau. Toks rinkos formuotojo elgesys pastebimiau didina sandorių skaičių ir apyvartas, kas dieną įvyksta bent po kelis ar keliolika sandorių.

Dalius
Gerulaitis
„Yra ne vienas aktyvesnės prekybos būdas. Pvz. teikti mažesnius pavedimus geriausia pirkimo ir pardavimo kaina, t. y. būti „pirmose fronto pozicijose“. Kitas pvz. – teikiami keli privalomo dydžio pavedimai pirkti ir parduoti. Tada, iš dalies kuriam nors pavedimui įvykus, rinkos formuotojas jį palieka aktyvų ir taip nepraranda pirmumo, „išlieka fronto pirmose pozicijose“.”

 

Aktyvesnė prekyba didina rinkos formuotojo riziką patirti prekybos nuostolį. Todėl dažnai rinkos formuotojai siekia sudaryti sutartis su emitentais. Bendrovės mokamas mėnesinis mokestis iš dalies ar pilnai kompensuoja prekybos nuostolius. Sutartyse nustatyti tikslai ir reikalavimai rinkos formavimui gali būti didesni (griežtesni) nei biržos. Nuo tikslų priklauso ir paslaugos kaina, vieningo tarifo nėra.

Kokiu tikslu ir kaip didinamas likvidumas, kokia jo svarba?

Rinkos formavimas padidina investuotojams galimybę prekiauti vertybiniais popieriais – investuotojai visada turės galimybę nusipirkti arba parduoti akcijas rinkoje.

Aktyvesni rinkos formuotojai sumažina skirtumą tarp pirkimo ir pardavimo pavedimų iki minimumo, kurį apsprendžia kainų žingsnis. Kainų žingsnį lemia vienas iš likvidumo rodiklių – statistinis dienos sandorių skaičius. Kuo likvidesnės akcijos, tuo mažesnis jų kainų žingsnis.

Mažesnis kainų žingsnis suteikia daugiau galimybių (erdvės) aktyviesiems investuotojams, kas savo ruožtu vėl didina likvidumą. Sandorių skaičiaus statistiką seka ir skelbia ESMA (European Securities and Markets Authority). Pokyčius lemia ne mažiau kaip vienerių metų statistika. Paskutinį kartą kainų žingsniai Baltijos rinkose keitėsi 2019 m. balandžio 1 d. Pvz. Auga Group AB akcijų kainų žingsnis sumažėjo dvigubai nuo 0,002 iki 0,001 EUR, kas pagal ESMA atitinka trečiąją likvidumo juostą (Liquidity band) iš šešių, šis aukštas rezultatas pakankamai retas atvejis Baltijos rinkose.

Rinkos formuotojų užduotis

Rinkos formuotojų užduotis yra teikti nustatyto dydžio bei pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo pavedimus. Biržos reikalavimai rinkos formuotojų pavedimams priklauso nuo kotiruojamoms bendrovėms suteikto likvidumo lygio. Pagal prekybos akcijomis statistiką birža skirsto kotiruojamas bendroves į tris likvidumo grupes. Naudojami keturi kriterijai: laisvų akcijų kapitalizacija, vidutinė dienos apyvarta, dienų, kada vyko prekyba, svoris, vidutinis kainų skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo pavedimų. Reikalavimai 1-os likvidumo grupės rinkos formuotojams – pavedimų dydis ne mažesnis nei 3 tūkst. EUR ir kainų skirtumas tarp pirkimo bei pardavimo pavedimų ne didesnis nei 2%. 2-os likvidumo grupės – pavedimų dydis 2 tūkst. EUR ir kainų skirtumas 2,5%. 3-ios likvidumo grupės – pavedimų dydis 500 EUR ir kainų skirtumas 10%. Baltijos biržose 1-os grupės (likvidžiausių) bendrovių dalis yra 26,2%, 2-os grupės 41,5% ir 3-ios grupės 32,3%.

Rinkos formavimas ir likvidumo rodikliai prisideda prie akcijų įtraukimo į biržos indeksus. Pvz. Baltijos šalių akcijų prekybinį indeksą (OMX Baltic 10) sudaro 10 pačių likvidžiausių bendrovių akcijos, iš kurių 90% yra 1-os likvidumo grupės (vienintelė naujokė Tallinna Sadam kol kas 2-os grupės). Šio indekso net 70% bendrovėms yra vykdomas rinkos formavimas. Baltijos šalių akcijų lyginamąjį indeksą (OMX Baltic Benchmark) sudaro likvidžiausių ir didžiausios kapitalizacijos bendrovių akcijos, iš kurių 56% yra 1-os likvidumo grupės, kitos – 2-os likvidumo grupės, rinkos formavimo paslauga teikiama 52% bendrovių. Įtraukimas į biržos indeksus skatina investuotojų, ypač institucinių, taip pat fondų aktyvumą, kas savo ruožtu didina apyvartas. Investuotojų aktyvumas dažnai tiesiogiai įtakoja kainų pokyčių tendencijas.

Rinkos formuotojai Baltijos šalyse

Baltijos biržose rinkas formuoja šeši biržos nariai: LHV Pank, Orion Securities, SEB Pank, Swedbank ir Šiaulių bankas. Rinkos formuotojų dalis akcijų prekyboje įprastai sudaro 5-20%, nors yra pavyzdžių kai viršijama ir 20%. Vaizdžiai kalbant – kas penktas sandoris yra rinkos formuotojo ir tokia statistika neiškraipo rinkos, nekuria iliuzinės prekybos įvaizdžio. Didesnio apyvartumo akcijų kaina stabilesnė, rečiau pasitaiko didesni trumpalaikiai nukrypimai.

Rinkos formavimas, vykdomas pagal biržos programą ir pagal sutartis su bendrovėmis, padidina akcijų apyvartumą, sandorių skaičių, sumažina kainų kitimo žingsnį, vidutinį statistinį skirtumą tarp pirkimo ir pardavimo pavedimų. Visa tai didina prekybos akcijomis likvidumą, įtraukimą į biržos indeksus, skatina investuoti, padidina investuotojų pasitikėjimą ir saugumo jausmą, teigiamą požiūrį į bendrovę ir jos vadovus, padidina buvimo biržoje naudą

Orion – vienas didžiausių rinkos formuotojų Lietuvoje

Šiuo metu Orion teikia rinkos formuotojo paslaugas 9 įmonėms Lietuvoje: “Auga Group”, “East West Agro”, “City Service”, “Grigeo”, “Inter Rao Lietuva”, “OMX Baltic Benchmark Fund”, “Vilkyškių pieninė”, 2018 metais rinkos formavimo paslauga pradėta teikti “Novaturas” ir “Olainfarm” įmonėms.

STAIPSNĮ PARUOŠĖ
Dalius Gerulaitis
Orion | Rinkos formuotojas